Jono Balčiaus poezijos knygos „Ir kaip akmens tyla“ sutiktuvės „Beatričės namuose“

       2008 m. gruodžio 12 d. 17 val. mėgstantys poeziją ir muziką skubėjo į ‚Beatričės namus“ sutikti ką tik išleistą poezijos knygą „Ir kaip akmens tyla“, kurios autorius Vilniaus pedagoginio universiteto doc. dr. Jonas Balčius. Knygą išleido Naujosios Romuvos leidykla, redaktorė Audronė Daugnorienė.
     Sutiktuvių vakaro įžangą lydėjo smuikininkės Kotrynos Ugnės Daunytės (smuikas) ir Elenos Daunytės (violončelė) duetas.   
       Knygos autorius su vakaro svečiais norėjo pasidalinti mintimi, kuri jam tą dieną įkyriai nedavė ramybės. Pasisakydamas teigė, kad „iki 1990 m., t. y., iki to laiko, kol Lietuvoje pasirodė pirmieji kompiuteriai ir prasidėjo totalinės kompiuterizacijos era, mūsų krašte apie tokius žmones kaip aš sakydavo, kad „jam trūksta vieno šulo“, o po 1990-ųjų jau sakoma labai gražiai, labai mandagiai ir „moksliškai“ – „nėra tam tikro failo“. Aš esu žmogus, nemėgstantis susireikšminti, kalbėti auditorijoje ir jeigu aš ką darau, tai tik iš didelės baimės arba prispirtas. Šią įžangą noriu orientuoti į tai, kad noriu padėkoti „Naujosios Romuvos“ redaktoriui ir jo nuostabioms redaktorėms ir darbuotojoms, nes jeigu ne jie, tai šios knygelės gal ir nebūčiau išleidęs. Aš padarau, bet padarau iš pagarbos šiam žmogui ar iš didelės meilės, arba, kad nesijausčiau kaltas, o pats aš niekada nedarau. Taigi, labai jums ačiū, brangūs romuviečiai, kad jūs mane prispyrėt, kad jūs mane įpareigojot, nes aš nemoku už save kariauti, nemoku lįsti, nemoku susireikšmint. Taip kad iš tiesų šia prasme man „trūksta vieno failo“, bet jūs tą failą įdėjot ir aš jums už tai esu labai dėkingas“.
        Redaktorė Audronė Daugnorienė, pasidalijo šios knygos „atėjimo į gyvenimą“ akimirkomis. Buvo patirta daug įdomių kelionių ieškant nuotraukos viršeliui. Pradžioje ieškota akmens, paskui buvo nuspręsta ieškoti akmens vandenyje, kad viršelis nebūtų toks „suakmenėjęs“. Buvo labai įdomu keliauti. Na, o knygelės poeziją reikia skaityti ir tiesiog išgyventi.
      Svečių tarpe buvo tokių, kurie suspėjo susipažinti su šia knyga. Arūnas Kuras pastebėjo, kad ši poezija „užveda ant minties“ ir dažnai kelia klausimą, tačiau nepateikiama jokio atsakymo. Vėl gi, atsakymo nebuvimas tarsi praturtina, verčia patį skaitytoją jo ieškoti. Andriaus Konickio nuomone, poeziją su filosofija ir suartina  tai, kad čia atsakymų nėra. Poetui ir filosofui nedera diktuoti kaip reikia elgtis.
      Aktorius Tomas Vaisieta perskaitė keletą poeto eilėraščių. Kaip teigė skaitovas, jam artimiausi buvo eilėraščiai, susiję su K. Donelaičiu, Motina. Tai todėl, kad šios temos jo repertuare yra labai dažnos. Aktoriui patiko nedidelė knygos apimtis, kuri leidžia žmogui atsiriboti nuo šiuolaikinio skubančio pasaulio ir pasinerti į knygos poetinę visumą.

Nuotraukų autoriai: Kazimieras Valius ir Laima Žukauskaitė