Literatūrinis A. Puškino muziejus išleido
Tatjanos Baltušnikienės knygą „Širdies impulsas"
(Ženklūs rusų klasikos pastatymai Nepriklausomos Lietuvos scenose) rusų kalba

Mūsų dienomis Lietuvos spaudoje vis dažniau randame žymių mokslininkų, menininkų, valstybės ir kultūros veikėjų išsamius pasisakymus apie meninės apšvietos svarbą ir būtinumą tęsti kultūrų dialogą, stiprinti dvasinius tarptautinius ryšius įvairiais grožinio ugdymo būdais.
Atsižvelgiant į šiuos teiginius bei bendrą – palankią švietėjiškai veiklai – dabartinę kultūrinę mūsų šalies situaciją, pateikiu gerbiamai KRF komisijai projektą – autorinį tekstą leidiniui „Ženklūs rusų klasikos pastatymai Nepriklausomos Lietuvos scenose“, parašytą rusų kalba. Šis autorinis projektas, kaip ir anksčiau vykdomi mano projektai „Teatro fojė“, „Repertuariniai pasiūlymai“, skirtas tolesnei ir aktyvesnei rusakalbių Lietuvos, o taip pat kitų šalių, kuriose buvo ir bus rodomi lietuvių teatro meistrų spektakliai, žiūrovų dvasinei intelektualinei integracijai į turtingą, reikšmingą, meninių atradimų kupiną Lietuvos teatro kultūrinę erdvę, kurioje vis stiprėja tiek tautinės, tiek pasaulinės koordinatės.
2008 metų nuo sausio iki birželio pabaigos (šešių mėnesių trukmės) LKM Valstybės stipendija paremtas, planuotu laiku užbaigtas ir 2008.06.11 d. priduotas kaip ataskaita į LR Kultūros ministerijos teatro skyrių šis tekstas, parašytas galimam leidiniui „Širdies impulsas“ – „Импульс сердцу“, skirtas plačiam rusakalbiui skaitytojui – Lietuvoje ir už jos ribų – norint pristatyti unikalų, dvasingo bendruomeniškumo pagrindais gyvuojantį, lietuvių teatrą, kurio repertuare nuolat randame klasikinės XIX a. rusų dramaturgijos ir prozos kūrinius.
Būsimoji knyga „Импульс сердцу“ galbūt pravers ir besidomintiems lietuvišku teatru rusakalbiams užsienyje, kur įvairių gastrolių metu buvo sėkmingai rodomi R. Tumino, E. Nekrošiaus, J. Vaitkaus ir kitų žinomų režisierių sceniniai kūriniai, interpretuojantys nemirtingus Dostojevskio, Čechovo, Gogolio, Lermontovo tekstus. Leidinys gali būti naudingas visiems rusiškai skaitantiems teatralams, kritikams,  teatro istorikams, kadangi, anot dabartinių sociologų ir lingvistų neseniai atliktų tyrimų,  rusų kalba nūdien neprarado tarptautinės kultūrinio bendravimo priemonės statuso.
Leidinio „Širdies impulsas“ turinį sudaro devynių ženkliausių rusų klasikos pagrindais sukurtų lietuviškų spektaklių įvaizdžiai, minėtų režisierių kūrybinio kelio apžvalgos, režisierių pasisakymai apie individualią, asmeninę pasirinkto rusų literatūros kūrinio svarbą bendrame idėjiniame ir grožiniame kontekste bei serija interviu su įžymiais lietuvių aktoriais – pagrindinių vaidmenų pasirinktuose istoriniuose spektakliuose atlikėjais ir jų kūrybinės veiklos aprašymai, atskleidžiantys svarbius meninius aptariamo reikšmingo vaidmens (kartais – vaidmens – likimo) aspektus, vaidybos mokyklų ypatybes.
Taip skyrių „Rimo Tumino teatras“ sudaro režisieriaus kūrybos apžvalga; spektaklių „Vyšnių sodas“, „Maskaradas“ ir „Revizorius“ pristatymas „stambiu planu“, interviu su E. Gabrėnaite, V. Šapranausku, A. Dapšiu, I. Burneikaite, A. Žebrausku bei su pačiu R. Tuminu.
Skyrius „Eimunto Nekrošiaus teatras“ pristatomas scenos šedevrais „Nosis“, „Mocartas ir Saljeris. Don Guanas. Maras“, „Trys seserys“, interviu su V. Bagdonu, D. Michelevičiūte, A. Latėnu, M. Jevdokimovu, R. Valiukaite, A. Bialobžeskiu ir režisieriumi E. Nekrošiumi.
Dalį „Jono Vaitkaus teatras“ apibūdina režisieriaus kūrybos apžvalga, spektaklių „Stepančikovo dvaras“ ir „Demonai“ recenzavimas, interviu su V. Rumšu, B. Marcinkevičiūte, poskyris, skirtas Vytauto Grigolio atminimui pagerbti, ir pokalbis su J. Vaitkumi.
Ketvirtoji teksto leidiniui „Širdies impulsas“ dalis skirta Valentino Masalskio aktorystei ir režisūrai. Čia – apybraižos ir interviu formomis – apžvelgiamas artisto kūrybinis kelias ir recenzuojamas jo autorinis spektaklis „Nuolankioji“ pagal F. Dostojevskio apysaką.
Iš viso į tekstą „Širdies impulsas“ įėję 18 interviu – personalijų ir 9 recenzijos į ženkliausius spektaklius, pastatytus Nepriklausomos Lietuvos dramos teatruose pagal XIX a. rusų literatūros klasikų kūrinius, taip pat – išverstos į rusų kalbą tų spektaklių programos.
Rašydama rusiškąjį leidinį apie rusų klasikos sąvokas, vaizdus ir reikšmę Lietuvos teatre (LKM teatro skyriui įteikto teksto apimtis yra apie 8,5 autorinius lankus), stengiausi išryškinti lietuvių scenos kūrėjų sugebėjimą atskleisti kaip viso kūrinio, taip ir atskiro vaidmens svarbą, ypač ten, kur traktuotė grįsta tauriąja užuojauta ir nuoširdžia pagarba asmenybės raiškai, nes tai labai artima slavų literatūrinėms ir teatrinėms tradicijoms.

Knygos autorė Tatjana Baltušnikienė

Knygos išleidimą dalinai finansavo LR KULTŪROS RĖMIMO FONDAS