Vasario 12 d. B.Grincevičiūtės memorialiniame bute-muziejuje „Beatričės namai“ buvo pristatyta kultūros istoriko Albino Vaičiūno knyga „Ilguva amžininkų atsiminimuose“. Tai trečiasis papildytas šios knygos leidimas.
Vakarą pradėjo „Beatričės namų“ vyr. fondų saugotoja Laima Žukauskaitė, kuri pasveikino knygos autorių ir pasidžiaugė, kad ši knyga jau trečiąjį kartą vis pasipildo naujais faktais apie Ilguvą ir kad yra ieškančių, besidominčių Grincevičių šeimos bei Ilguvos dvaro istorija. „Kiekvienas žodis, kiekvienas posmas - tai dar viena eilutė į Beatričės gyvenimo puslapį, tačiau jau dabartinio gyvenimo“ – teigė Laima Žukauskaitė.
Labdaros fondo „Beatričės namai“ pirmininkas Juozas Dzidolikas su vakaro svečiais dalinosi mintimis apie istorijos fiksavimo svarbą: „Tokie susitikimai, pakvietimai, įvykiai, faktai, fiksavimas, rašymai, leidimai - vis dėlto juos daro žmonės ir tą darė žmonės prieš šimtą metų. Tai, kas toje knygelėje sudėliota - Albinas praėjus 80 m. po tų įvykių jau rankiojo, ieškojo, nors buvo dar juodas mūsų gyvenimas okupacijoje. O jis keliavo po archyvus, žmones, rinko faktus <..> Ir surinko tokį maža stebuklą. <..> . Taip pat Juozas Dzidolikas prisiminė ir tokius knygoje paminėtus žmones, kaip Joną Basanavičių, kuris yra keliavęs po Ilguvą, jos apylinkes, rinkęs faktus ir juos aprašęs. Kitas prasmingas prisiminimas – Artūras Rubinšteinas – pasaulinio masto žmogus, kuris taip pat lankėsi Ilguvoje bei aprašė kokius nuostabius jausmus jam kėlė buvimas ten. Taip pat Stasys Šimkus, kompozitorius Emilis Mlynarskis, dailininkas Kazys Šimonis – istorijoje pasižymėję žmonės, kurie, kaip Juozas Dzidolikas teigė: „Nuostabūs žmonės, darę nuostabius dalykus“. Juozas Dzidolikas padėkojo Albinui Vaičiūnui ir palinkėjo kuo daugiau tokių nuostabių knygų ir darbų.
Albinas Vaičiūnas pasakojo apie pirmosios knygos leidimo aplinkybes: “Pirmoji knygelė pasirodė gana seniai, anais laikais nebuvo galima išleisti tokio leidinuko, kuris būtų vien tik istorinis dalykas.<..>. Per keliautojų klubą sugalvojau, kad tarsi mes Ilguvoje organizuojam kultūros darbuotojų turistinį sąskrydį, ir kartu pristatomas leidinukas su tų apylinkių istorija. Ten to sąskrydžio, aišku, nebuvo, bet tam, kad apgautume valdžią, Glavlitą (Vyriausioji valdyba literatūros ir meno reikalams), reikėjo parašyti apie sąskrydį. Aš nunešiau į Glavlitą (tada dirbau knygų prekyboje). Jie mus tikrindavo, kad nepasitaikytų netinkamų valdžiai knygų. Ten viršininko pavaduotojas turėjo pasirašyti. Klausiu - „Ar galite pasirašyti, čia nieko antitarybinio nėra“, o jis sako - “ Bet gal čia ir tarybinio nėra?“. O jiems rūpėjo, kad būtų atsvara senajai istorijai. <..> Bet visgi knygelė pasirodė.“
Albino Vaičiūno knygoje „Ilguva amžininkų atsiminimuose“ surinkti 22 straipsniai, kurie per pusantro šimto metų buvo paskelbti Lietuvos ir Lenkijos periodinėje spaudoje ar knygose. Straipsnių autoriai - žymūs žurnalistai, keliautojai, etnografai, rašytojai ir publicistai - pateikė daug medžiagos apie Ilguvos praeitį, dvaro gyvenimo įvykius. Šis leidinys tarnauja istorijos tęstinumui, pirmieji straipsniai net 150 metų senumo. Garsus Grincevičių dvaras Ilguvoje - kultūros istorijos lopšys tarp lenkų, lietuvių, žydų ir rusų kultūrų.
„Ši knyga – „užkabinta istorija“, kaip nuoroda į tai, kur link toliau eiti, ką tyrinėti. Svarbi ir knygoje esanti J. Basanavičiaus mintis apie Ilguvos kilmę, jos šaknis. Kiekvienas šios knygos papildymas ne viena eilute įeis į muziejaus ir Beatričės istoriją. Be šios istorijos kultūrinės plotmės, dar yra ir gilioji plotmė, ieškant savųjų - lietuviškųjų šaknų. Dar yra daug sudėtingos informacijos, reikalaujančios nemažai žinių, kurios atvers ir praplės kultūrinį-istorinį bei geopolitinį muziejaus kontekstą. Taip pat svarbus P. Lemberto eilėraštis, nes poetinio žodžio apie Ilguvą labai trūko“ – teigė Laima Žukauskaitė.
Renginio metu svečiams koncertavo solistė Aušra Liutkutė (sopranas), jai akompanavo Renata Milašiūtė. Skambėjo Juozo Naujalio „Barkarolė“, Balio Dvariono „Žvaigždutė“, Juliaus Gaidelio „Meilės Rytas“.
Muziejininkė Agnė Raketytė |
