2007m. lapkričio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto koncertų salėje vyko dainininkės B. Grincevičiūtės I-ojo koncerto 70-mečio jubiliejinis koncertas, kuriame dalyvavo Evelina Lozdovskaja, nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivė, 2007 m. B. Grincevičiūtės jaunųjų atlikėjų konkurso diplomantė (akompaniatorius Mindaugas Balčiūnas, mokytoja Dalia Tarabildienė), B. Grincevičiūtės I-ojo kamerinio dainavimo konkurso laureatė Onutė Matusevičiūtė (akompaniatorė Ligita Richterytė), Kauno styginių kvartetas, vadovas Saulius Bartulis, bei Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos mišrusis choras. Vadovas Donatas Jokūbonis, dirigentė Ramutė Štreimikytė.
Ši sukaktis verčia atsigręžti į dainininkės muzikinio kelio pradžią. Dar vaikystėje, Ilguvos dvare patirti muzikiniai įspūdžiai besiklausant pasaulinio garso muzikos interpretatorių - E. Mlynarskio, I. Paderevskio, P. Kochanskio - Beatričės širdy nubrėžė tolimesnius vidinių troškimų kontūrus, kurie vienaip ar kitaip krypo link muzikos. Kai 1930 m. Beatričė atvyko į Kauną, ji nebuvo muzikos srityje naujokė, bet jau paragavusi ir chorinio, ir solinio dainavimo Varšuvos aklųjų instituto chore, kuriam vadovavo prof. Z. Bilinskis. Jis buvo vienas pirmųjų muzikos pedagogų, įžvelgęs Beatričėje solistės talentą ir tvirtai tikėjęs jos gražia muzikine ateitim, todėl solines partijas dažniausiai liepdavo atlikti Beatričei. Gal todėl ji su tokiu ryžtu ir užsispyrimu siekė mokytis vokalinio meno. Iš pradžių bandė stoti į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, tačiau nesėkmingai, vėliau, į E. Laumenskienės Liaudies Konservatoriją. Dainavimo subtilybių Beatričė mokėsi A. Binkevičiūtės klasėje, kuri mokslus buvo baigusi Paryžiuje. Fenomenalią atmintį ir absoliučią klausą turinti mokinė reiklios savo mokytojos nevargino, nes jai beliko tik pritaikyti repertuarą jos balsui. Ir štai, 1937-ųjų lapkričio 23 d. „Lietuvos aido” 104 numeryje pasirodė pranešimas tokia antrašte:„Beatričė Grincevičiūtė. Jos Valstybiniame Radiofone koncerto proga”, o toliau tekstas: „B. Grincevičiūtė (liriko-koloratūrinis sopranas) šio mėnesio 24 d. 20 val. 20 min. pirmą kartą Kauno Radiofone. Ši jaunutė dainininkė yra Kauno Aklųjų instituto auklėtinė. Ji yra neregė. Dainavimo meną pradėjusi studijuoti prieš 4 metus Kauno Liaudies Konservatorijoje, A. Binkevičiūtės klasėje.” Tas lemtingasis 1937-ųjų lapkritis, jaunajai dainininkei atnešė ne tik jaudulį, bet ir sėkmę. Tada nuskambėję A. Grečianinovo „Lopšinė”, F. Šuberto „Forelė”, V. D’ Endi „Koloratūrinis valsas”, M. Glinkos „Vieversėlis” bei P. Čaikovskio „Vaikiška dainelė” įsirėžė atmintyje daugeliui girdėjusių programą. Nors ji buvo nedidelė, tačiau klausytojus sužavėjo taip, kad garsas apie Beatričės dainavimą pasklido ne tik Kaune, bet ir po visą Lietuvą. Šio koncerto atgarsiai minimi dar ir dabar, nors Beatričės balsas jau beveik dvidešimt metų skamba tik jos gerbėjų ir bičiulių širdyse.
Minint šią sukaktį, daug prisidėjo įmonės ir įstaigos, parėmę koncerto programą. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, uždarajai akcinei bendrovei „Energijos servisas”, V. Jančienės individualiai įmonei , o taip pat uždarajai akcinei bendrovei „Abis”.
Vyr. fondų saugotoja Laima Žukauskaitė, koncerto rengėja
Nuotraukos Juozo Valentukevičiaus
