.

Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai-muziejus pristato parodą
Eliza Venclovienė. Atsisveikinimas


Mūzos mirtis

          Pasitaiko, kad eilės pildosi. Taip ir šįsyk: ,,Manęs, tavęs jau nebebus, ir laikas mus visus nupūs, šlamės tik jūra pas krantus ir senas parkas atsidus..." Pernykščių lapų kuždesys, spindintis ankstyvo pavasario vidudienis, žvarbus šiaurės vakarų - nuo jūros! - vėjas, permatomi Antakalnio kapinių šlaitai. Saujelė artimiausiųjų. Miestas, kuriame ji išgyveno gerus šešis dešimtmečius, tos mirties nepastebėjo. Kita vertus, Eliza Venclovienė nieko kito nė negeidė. Visais laikais vengė viešumos, ypač gatvių, kur visiškai nepažįstami žmonės suteikdavo sau teisę jai reikšti įvairiausias pretenzijas - vieni dėl vyro, kiti (tam tikra prasme - tie patys) dėl sūnaus, ypač pastarojo.
          Tomui Venclovai, jos sūnui, emigravus į laisvąjį pasaulį, okupacinėje spaudoje ėmė sproginėti nuodingų invektyvų pumpurai; kiek įsidrąsinus, pasitelkus kai ką iš buvusių šeimos draugų, imta laidyti mazgotes ir į jos langus. Tais metais dažnai apsilankydavau po vyro mirties jai lemtoje (beveik) palėpėje. Ten seno ir grimzdo į praeitį lentynose susispraudusios knygos, bet ne ji, ne šeimininkė. Eliza Venclovienė buvo formos žmogus, išauklėta, kaip dabar nebeauklėjama. Tvirtas pareigos laikymasis ne vieną stumteli smegduobėn, o ji - išvengė. Toje moteryje tebeplazdėjo iš ankstyvosios lietuvių prozos pažįstama Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės dvarų dvasia, atvilnijusi aštriais XX amžiaus kalnagūbriais. Ar tikrai nesusižeidusi? Mudu dažnai pasikalbėdavome, kartais ilgokai, bet šiandien skverbiasi spėlionė, kad iš tikrųjų - ji visą laiką tylėjo; savan pasaulin nieko neįsileisdavo. Dar štai kas: vidudienio laidotuvės įvyko ar ne vakar, o va - dabar atrodo, kad daug daug anksčiau. Kai dairydavausi jai analogijų, atmintyje atsišaukdavo Romos moterys, dovanojusios mūsų civilizacijai neišdildomų ištikimybės ir orumo pavyzdžių.
          Na, taip: du pasauliniai karai, tiek pat Nepriklausomybių, visko, kas nutiko per 96 jos gyvenimo metus, nesužiūrėsi, todėl šiandien gal svarbiausia - jinai buvo Mūza, negana to - ypatingos jųjų padermės. Traktate „Mūzų mokykla" prancūzų mąstytojas Ėtienne'as Gilsonas, išsamiai išnarpliojęs fenomeną, pamini vienintelį atvejį, kai mūza- žmona, esanti greta, pasiekiama. Antanas Venclova, dar jaunystėje užsikrovęs sunkią baudžiavos naštą, visai nepražuvo tiktai todėl, kad greta buvo Ji. Eilėse pažadėta: „...Pastovėsiu! ties kryžium laukų, apgaubtų žalumos vainiku, ir kalbėsim jaunystės žodžius...'"
          Tebūnie.
                                                                          Pranas Morkus, "Šiaurės Atėnai" 2007 m. balandžio 21 d. Nr. 15 (841)

 

Moteris tarp didžių vyrų, Rūtos Skatikaitės straipsnis, "Lietuvos Žinios" 2003 m.gegužės 17 NR. 113

          Kaune prieš 92 metus gimusiai Elizai Račkauskaitei-Venclovienei lemta nugyventi gyvenimą kartu su talentingais vyrais, išgarsėjusiais savo nepaklusniu talentu. Jų didybės šešėlyje ne visada gali įžvelgti trapų, gražų, lengvą Elizos siluetą, tačiau jis nuolat juntamas, išsiduoda ją supusių vyrų stiprybe, jėga, kūrybine dvasia. Ponios Elizos tėvas - tarpukario Kauno universiteto klasikinės filologijos profesorius Melchioras Račkauskas...daugiau...

Epochų įkaitė, Audronės Urbonaitės straipsnis, "MM" 2006 m.liepa  

          Eliza Venclovienė jau dešimt metų nėra mačiusi Gedimino prospekto Vilniuje, kuriame gyvena. Jos erdvė — butas su garsių žmonių nuotraukomis, krėslas ir dar sovietiniais metais į Vakarus emigravusio sūnaus Tomo skambučiai. Skaityti ar žiūrėti televizorių 95 metų moteriai neleidžia akys. Prieštaringai vertinamo rašytojo Antano Venclovos žmona jau 36 metus — našlė. Sujaudinta žurnalistų apsilankymo, garbaus amžiaus Eliza sutiko pasidalyti savo prisiminimais, kaip epochų kaita keitė jos šeimos likimą ir kaip ji pati patarė sūnui palikti gimtinę... daugiau...

Parodos sudarytoja Birutė Vagrienė, 2007 m.
Fotografijos iš Venclovų namų-muziejaus rinkinio



Antanas ir Eliza 1933 m. Vanagupėje
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1945 m.

Eliza, 1935 (36?) m.
(Vytauto Račkausko fotografija)


Račkauskų šeima Chersone: Zosė (auklė), Mama, Tėvelis, Liulia, Marija, Vytas, 1914 m.


Račkauskų šeima: Melchioras, Vytautas, Elena (Latinska), Marija, Eliza. Apie 1921 m.


Račkauskų šeimos nuotrauka. Elena, Vytautas, Juozapas, Marija, Karolis, Eliza, stovi- Melchioras

M. Račkauskas su dukromis Marija(kairėj) ir Eliza.


Pasivažinėjims rogėmis. Iš kairės į dešinę:
Eliza Račkauskaitė, Bronė Mažonaitė, Marija
Račkauskaitė, Melchioras Račkauskas.
Freda, apie 1932 m.


Laisvalaikio pramogos.M. Račkauskas stovi pirmas iš kairės, trečias- tėvas Juozas Račkauskas, mama Elena, pirmoje eilėje: Eliza, Vytautas ir Marija.

Antanas ir Eliza 1933 m. Vanagupėje
(Vytauto Račkausko fotografija)

1934 m. Melchioras Račkauskas (antras iš kairės), toliau-Eliza Venclovienė, Antanas Venclova, Petras Cvirka Venclovų civilinės metrikacijos dieną.

Antanas ir Eliza 1933 m. Vanagupėje
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza ir Antanas, 1947(48?) m.

Eliza ir Antanas, 1934 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1935 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1934 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1932 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1932 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1933 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1935 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1935 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Antanas ir Eliza su K. Korsaku, 1933 m.

1934 m.

1934 m. liepa

Eliza, 1935 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza, 1932 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza Trmpiniuose, 1935 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Eliza su Antano mama ir broliais Kaziu ir Pranu Trempiniuose, 1935 m.

Eliza ir Antano mama Trempiniuose, 1935 m.

Eliza, 1934 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Venclovos su svečiais Palangos namelyje, 1960 m.

Eliza ir Antanas

Eliza, 1935 m.
(Vytauto Račkausko fotografija)

Venclovos su svečiais Palangoje, 1960 m.

Ant Palangos tilto 1950 m. Iš dešinės: ,
A. Venclova, E. Venclovienė, aktorė
Rasteikaitė, aktorės Rasteikaitės sesuo

Karolis Vairas–Račkauskas (iš kairės), E. Venclovienė, A. Venclova, apie 1950 m.

Kinų poetas Ge Bao Ciuanis, E. Venclovienė, T. Venclova ir A. Venclova darbo kambaryje, Venclovų namuose. Vilnius, 1955 m. gegužė.

1953 m. Fredoje, parke. Iš kairės: ant suolo sėdi K. Vairas-Račkauskas, 2- E. Venclovienė, 4-as
A. Žmuidzinavičius, 6-as A. Venclova.

Palanga 1946 m. A. Venclova,
K. Vairas-Račkaukas, E. Venclovienė,
priekyje – A. Cvirka ir T. Venclova

Palanga, 1946 m. Iš kairės sėdi Tomas Venclova, Andrius Cvirka, stovi A. Venclova,
E. Venclovienė, K. Vairas–Račkauskas

150-tosios A. Puškino metinės Puškino m.,
A. Puškino muziejuje, 1949 m.,

Eliza Venclovienė ir Tomas Venclova
(Donatos Mitaitės fotografija)