EN RU

 

 

 
VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS
(1893-1967)

 

            ,,Tai vienas iš universaliausių lietuvių kūrėjų ir ta prasme, turbūt, galimas pavadinti lietuviškuoju Gėte, kurio vardas yra tapęs visuotinai priimtu kūrybinio gyvastingumo ir pločio mastu. Panašumą su didžiuoju vokiečių ir pasaulio poetu kelia ne tik Putino vieta, jo reikšmė XX a. lietuvių literatūroje, bet ir stipri pasaulėvokos sintezės siekianti Putino kūrybinio mąstymo raiška. Poetas, išvedęs lietuvių lyriką į naujus dvasios horizontus, namų uždarume atvėręs jai pasaulinės poezijos langus, skverbęsis į gilumą, pusę šimtmečio neišsenkama jėga ugdęs ir maitinęs ištisą poetinę mokyklą. Romanistas, taręs svarų žodį lietuvių moderniojo psichologinio filosofinio romano raidoje; dramaturgas, literatūros istorikas, teoretikas ir kritikas. Tokia V.Mykolaičio-Putino veiklos visuma yra tarytum žalias išsikerojęs kultūros medis. Tai fundamentinė lietuvių kultūros atrama, pastoviai būtina dabarčiai ir ateičiai.''
                                                                                                                                                     Irena Kostkevičiūtė

 

            ,,Vincas Mykolaitis-Putinas – intensyvaus dvasinio gyvenimo, aukštos etinės kultūros asmenybė, viena iškiliausių figūrų XX a. lietuvių literatūroje. Šis skaidraus talento, tauraus intelekto menininkas gali būti gretinamas su M.K.Čiurlioniu, nes su ne mažesne menine aiškiaregyste žvelgė į paslaptingas sielos gelmes ir žvaigždėtas tolumas. Jis atsiskleidė kaip didis romantikas ir simbolistas, dvasingumo ieškotojas, kosmiškai beribio pasaulėvaizdžio kūrėjas, būties priešingybių analitikas, o kartu – kaip psichologiškai įžvalgus realistas, tautos istorinio likimo vaizduotojas, nuolat akcentavęs savo ištikimybę žmogui ir gimtajai žemei.''
                                                                                                                                                     Jonas Lankutis

 


SVARBIAUSIOS GYVENIMO IR KŪRYBOS DATOS
1893 m. sausio 6 d. gimė Pilotiškių kaime, Gudelių valsčiuje, Marijampolės apskrityje.
1900 – 1904 m.   dvi žiemas lankė Gudelių pradžios mokyklą, po to mokėsi Marijampolės apskrities pradžios mokykloje.
1905 – 1909 m. tęsė mokslą Marijampolės gimnazijoje, kur dėstė Petras Kriaučiūnas, Motiejus Gustaitis. Dainavo gimnazijos ir miesto lietuvių choruose.
1909 m.    baigęs keturias gimnazijos klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją.
1911 m.     Seinų laikraštyje “Šaltinis” (Nr.12) buvo išspausdintas pirmasis eilėraštis “Sursum corda”, pasirašytas Putino slapyvardžiu.
1913 m.  “Ateityje” (Nr.10) pasirodė pirmasis kritikos straipsnis “Maironis”, skirtas klasiko 25-erių metų literatūrinio darbo sukakčiai.
1913 m. eilėraščiai “Be laiko mirtis”, “Prabilk, širdie”, “Tvanas” buvo išspausdinti L.Giros sudarytame poezijos almanache “Vaivorykštė”. Šį faktą poetas laikė tikruoju įvesdinimu į literatūrą.
1915 – 1917 m. studijavo Peterburgo katalikiškoje dvasinėje akademijoje. Čia arčiau susipažino su J.Baltrušaičio, F. Tiutčevo, A. Feto kūryba, filosofų V. Solovjovo, V. Ivanovo ir A. Belyj darbais. Bendradarbiavo Petrapilio lietuvių spaudoje, Čikagos “Vytyje”.
1917 m.   Peterburge išleido pirmąjį poezijos rinkinį “Raudoni žiedai” kartu su poema “Kunigaikštis Žvainys”.
1918 – 1922 m.  Šveicarijoje Fribūro universitete studijavo sisteminę filosofiją, filosofijos ir meno istoriją, estetiką, prancūzų kalbą ir literatūrą, psichologiją. Ypač stiprų įspūdį paliko prof. M. de Munnynck’o paskaitos. Parašė disertaciją “Vladimiro Solovjovo estetika” ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Dalyvavo Fribūre studijuojančių lietuvių “Lithuanijos” korporacijos veikloje.
1918 – 1919 m.  debiutavo prozoje. Sukūrė noveles “Šviesus šešėlis”, “Medūza”, “Vienu pabučiavimu”.
1920 m.  parašė lyrinę dramą “Valdovo sūnus”. Vėliau ją perdirbo, papildė ir apie 1928 m. galutinai suredagavo, pavadinęs “Valdovu”.
1921 m.   “Švyturio” bendrovė Kaune išleido kūrybos dvitomį “Putino raštai”. Viršelį apipavidalino P. Galaunė.
1922 – 1923 m. komandiruotas Kauno Universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto, stažavosi Miuncheno universitete. Toliau studijavo prancūzų ir vokiečių literatūras, estetiką, literatūros teorijos dalykus, klausėsi profesorių F. Strich’o, K. Vossler’io, A. Kutscher’io paskaitų.
1923 m. rudenį pradėjo dirbti Kauno universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete visuotinės literatūros katedros docentu. Dėstė lietuvių literatūrą, estetiką, literatūros teoriją bei stilistiką. Iki 1923 m. dalyvavo universiteto ateitininkų sąjungos veikloje, 1926-1932 m. globojo ateitininkų meno draugiją “Šatrija”.
1924 – 1932 m.   redagavo katalikų literatūros bei kultūros žurnalą “Židinys”.
1925 m.  parašė draminę poemą “Žiedas ir moteris”.
1927 m. išleido poezijos rinkinį “Tarp dviejų aušrų”.
1928 m.   suteiktas profesoriaus vardas.
1929 m. perėjo į Humanitarinių mokslų fakultetą, kuriam vadovavo V. Krėvė.
1930 m.  “Sakalo” bendrovė Kaune atskira knyga išleido dramą “Valdovas”.
1932 m.  išrinktas Lietuvių rašytojų draugijos valdybos vicepirmininku, 1933 m. tapo pirmininku. Juo perrenkamas kasmet iki 1937 m. Vadovavo 1939 m. įsteigtai kritikų sekcijai.
1932 – 1933 m. “Sakalo” bendrovė išleido romano “Altorių šešėly” tritomį.
1935 m.  atsisakė kunigystės civiliškai susituokdamas Rygoje su Emilija Kvedaraite. Už tai 1936 m. vasario 7 d. Vilkaviškio Vyskupijos Tribunolo sprendimu buvo degraduotas ir ekskomunikuotas. Tik 1966 m. konfesinės bausmės buvo atleistos.
1935 m.  apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.
1936 m.   išėjo naujas lyrikos rinkinys “Keliai ir kryžkeliai”, už kurį “Spindulio” bendrovė paskyrė literatūrinę premiją.
1936 m.  išleido literatūros mokslo studijos “Naujoji lietuvių literatūra” I-ąją dalį.
1937 m.  pabaigoje išėjo romanas “Krizė”, už kurį gavo “Sakalo” bendrovės literatūrinę ir Ukmergės visuomenės premijas.
1938 m. redagavo literatūros, meno ir kultūros žurnalą “Dienovidis”.
1940 m.    pradžioje kartu su VDU Humanitarinių mokslų fakultetu persikėlė dirbti ir gyventi į Vilnių. Buvo išrinktas fakulteto dekanu ir į Vilniaus universiteto Bičiulių draugijos valdybą.
1941 m. pavasarį  išrinktas Lietuvių literatūros instituto direktoriumi. Tas pareigas laikinai ėjo ir po karo iki 1946 m. pradžios.
1943 m. “Sakalo” bendrovė leido poezijos rinkinį “Rūsčios dienos”. Okupacinė karo cenzūra jį uždraudė, tačiau  slaptai buvo atspausdinta keli šimtai egzempliorių. Tais pačiais metais autorius sudarė antrą, nelegalų rinkinio mašinraštį.
1944-45 ir 1947-49 m. vadovavo Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedrai. Skaitė senosios ir XIX a. pabaigos lietuvių literatūros istorijos kursus, užsienio literatūros viduramžių kursą, speckursus apie K. Donelaitį, A. Mickevičių, Žemaitę, Lazdynų Pelėdą, Maironį, P. Cvirką. 1954 m. pasitraukė iš darbo universitete.
1948 m.  išleista studija “Pirmoji lietuviška knyga”, skirta pirmosios lietuviškos knygos 400-osioms metinėms.
1948 m.  išėjo A. Mickevičiaus poema “Konradas Valenrodas” ir “Krymo sonetai”. Vertėjas – V. Mykolaitis-Putinas.
1949 m. atskiru leidiniu pasirodė viešai skaityta paskaita “Lietuviškoji tematika A. Mickevičiaus kūryboje”.
1949 m. sunaikintas antras pokarinis romano “Altorių šešėly” leidimas, turėjęs išeiti 9000 egz. tiražu. Romaną sulaikė LKP(b) CK Propagandos ir agitacijos skyriaus cenzūra, nes rašytojas atsisakė knygos pratarmėje pasmerkti savo kūrinio idėjinį “ribotumą”. Tačiau 1954 m. leidimui autorius buvo priverstas parašyti pratarmę, kurioje jau neišvengė kompromisų, o romano tekste atsirado stambių kupiūrų.
1950 m.  išleido eilėraščių rinkinį “Sveikinu žemę”.
1955 m. išėjo A.Mickevičiaus “Rinktinė”, kur šalia anksčiau V.Mykolaičio-Putino išverstų kūrinių pateiktas poemos “Ponas Tadas” I – IV dalių vertimas.
1955 m. išleido studiją “Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra”.
1956 m. pasirodė apžvalginis poezijos rinkinys “Poezija”.
1957 m.   išėjo romano “Sukilėliai” I knyga. Už jį 1958 m. buvo paskirta Lietuvos TSR Valstybinė premija.
1957 m. spalio 25 d.  generalinės repeticijos metu buvo uždrausta J.Juzeliūno opera “Sukilėliai”, sukurta romano pagrindu. Libretą parašė pats V.Mykolaitis-Putinas kartu su rašytoja A.Liobyte.
1959 m.  pradėtas leisti “Raštų” dešimtomis. Paskutinis tomas išėjo 1969 m.
1962 m. vasario 22 d. Rašytojų sąjungos klube įvyko kūrybos vakaras.
1963 m.   išleido naują poezijos rinkinį “Būties valanda”. 1965 m. knyga buvo papildyta ir pakartota.
1966 m.  išėjo “Langas” – paskutinis poezijos rinkinys.
1967 m. birželio 7 d. mirė Kačerginėje. Palaidotas Vilniuje Rasų kapinėse. Antkapinį paminklą “Mūza” sukūrė skulptorius V.Vildžiūnas.

 
     

 

  

© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2008