Į portalo titulinį
   
TOMAS VENCLOVA
 
 
     
   
gim. 1937 m rugsėjo 11 d.
   
Svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos
   
   
   
   
   
   
   
   
BIBLIOGRAFIJA
   
   
   
   
SVARBIAUSIOS GYVENIMO IR KŪRYBOS DATOS
   

1937
Tomas Venclova gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje žinomo lietuvių rašytojo Antano Venclovos šeimoje. Mamos Elizos Venclovienės tėvas, Tomo senelis, Merkelis Račkauskas buvo senųjų kalbų, antikinės literatūros žinovas, eruditas (Kauno, vėliau Vilniaus universiteto filologijos profesorius). Vaikystės prisiminimuose - baisūs karo metai, kuriuos daugiausia praleido Kaune, Fredoje, savo senelių namuose.

1947
1946 rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikelia gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus pirmoje berniukų gimnazijoje.

1954
1954 m. įstojo Į Vilniaus universiteto Istorijos - Filologijos fakultetą studijuoti lituanistikos. Čia Tomas Venclova formavosi kaip atkaklus, savo kelio ieškantis žmogus. Jo interesai labai anksti pasisuko į kultūrą, literatūrą, į pasipriešinimą ideologiniams varžtams, primetamiems štampams.

1956
Paveiktas Vengrijos įvykių, parašė eilėraščius, vėliau sujungtus į ciklą "1956 m. eilėraščiai"

1958
Spalio mėn. pasirodė "Jaunųjų" almanacho korektūros su pirmąja T. Venclovos eilėraščių publikacija.

1958 metų pabaigoje buvo išleista pirmoji T. Venclovos 17-kos eilėraščių knyga "Pontos Axenos", pasirašyta Andriaus Račkausko slapyvardžiu. Knyga 4-iais egzemplioriais išėjo Vilniuje, savilaidos leidykloje "Eglutė" ("Joločka") , kurioje darbavosi ir pats autorius su draugais V. Čepaičiu, P. Morkumi, N. Trauberg .

1958 m. gruodį ta pati leidykla išleido rusų kalba T. Venclovos straipsnį "Pasaulis - vizija ir pasaulis - konstrukcija"(5 egz.) apie "revoliuciją mene", kurios ribą autorius nubrėžė ties Bodlero, Rimbaud, Rilkės ir Gumiliovo kūryba.

1960
Pavasarį T. Venclova baigia Vilniaus universitetą.

1960 m. grupė draugų sukuria Savišvietos ratelį (dar 1958 m. T. Venclovai buvo kilusi mintis kurti grupę, kurioje draugai skaitytų vieni kitiems paskaitas iš pasaulinės kultūros temų, kurias geriau išmano). Jaunuoliai rinkosi brolių Katilių, kartais Kamos Ginko tetos, Venclovų bute.

1960 m. balandį T. Venclova susitiko su Aleksandru Ginzburgu, kuris tuo metu lankėsi Vilniuje, ir davė jam keletą savo eilėraščių žurnalui "Sintaksis". Netrukus Maskvoje Ginzburgą areštavo. Radę T. Venclovos rankraščius, T. Venclovą ir jo draugus tardė KGB. Domėjosi ir Savišvietos ratelio veikla. Tuomet kartu tardytas A. Štromas vėliau su susižavėjimu rašė, kad T. Venclova po tardymo atsisakė paduoti ranka KGB kapitonui.

1961
1961 m. išleistos Justino Marcinkevičiaus apysakos "Pušis kuri juokėsi" literatūrinių personažų prototipais, kaip kartais tvirtinama, tapo T. Venclova ir jo draugai.

1961-65 m. T. Venclova gyveno Maskvoje, kur susidūrė su sovietų bandoma nustumti ar net sunaikinti tikrąja rusų kultūra, su sovietinės santvarkos nepriimančiais ar net su ja kovojančiais žmonėmis. Vėliau lankėsi bei gyveno ir Leningrade, kur artimai draugavo su valdžios netoleruojamu poetu Josifu Brodskiu, su kuriuo susipažino Vilniuje, 1966 m. vasarą jam viešint Ramūno ir Ado Katilių bute.

1961 ar 1962 metais skaitytojams perrašinėjant Vilniuje plito dar vienas T. Venclovos rankraštinis leidinys - "Maskvos eilėraščiai" , apie kurį KGB žinojo, jo ieškojo, bet taip ir nesurado.

1962
Išleista T. Venclovos mokslo populiarizacijos knyga “Raketos, planetos ir mes“.

1965
Išleista antra mokslo populiarizacijos knyga “Golemas, arba dirbtinis žmogus”.

1966
Septintasis dešimtmetis T. Venclovos gyvenime – tai rimtų semiotikos studijų pradžia. 1966 m. T. Venclova dalyvavo semiotikų vasaros mokykloje Kaariku (netoli Tartu), o 1967 m. pavasarį profesoriaus Jurijaus Lotmano paprašytas skaitė Lietuvių literatūros kursą Tartu universitete. 1966 m. T. Venclova Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. Lietuvių autorių tekstus pirmasis aprašė taikydamas struktūrinės analizės principus (str. „Erdvė ir laikas K. Donelaičio Metuose“; „Pastabos apie J. Baltrušaičio poetiką“).

1968
Nors į aktyvią disidentinę veiklą T. Venclova įsijungė tik po tėvo mirties, tačiau jau 1968 m. pradžioje kartu su rusų disidentais pasirašė protestą dėl Ginzburgo ir Jurijaus Galanskovo bylos.

1972
"Vagos" leidykla išleido T. Venclovos knygą "Kalbos ženklas".

1975
1975 m. gegužės 9 d. T. Venclova parašė ,,Atvirą laišką” Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetui, kuriame paskelbė, kad komunistinė ideologija jam tolima ir , jo manymu, didele dalimi klaidinga ir išdėstė motyvus, verčiančius jį emigruoti.

1976
1975 m. trisdešimt penkios valstybės Helsinkyje pasirašė susitarimus, tarp kurių buvo įsipareigojimai gerbti žmogaus teises. 1976 m. rudenį kūrėsi ir Lietuvos Helsinkio grupė. T. Venclova kartu su kunigu jėzuitu Karoliu Garucku, fiziku Eitanu Finkelšteinu, poete, buvusia politine kaline Ona Lukauskaite - Poškiene ir buvusiu politiniu kaliniu Viktoru Petkumi buvo tos organizacijos steigėjas ir narys.

1977
1976 m. pabaigoje T. Venclova buvo iškviestas į Vidaus reikalų ministeriją, kur jam pasiūlė po mėnesio išvykti dėstyti į Berkeley (JAV, Kalifornija) universitetą. 1977 m. jis palieka tėvynę. Tais pačiais metais TSRS Aukščiausios Tarybos sprendimu iš T. Venclovos atimamas tarybinio piliečio užsienio pasas. Tai buvo savotiška tremtis.

Išvykęs į JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete.

1977 m. Chicago Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas išleido T. Venclovos knygą "98 eilėraščiai".

1978
Vienas pačių žinomiausių T. Venclovos kūrinių – kartu su Č. Milošu 1978 metais parašytas dialogas Vilniaus tema Paryžiaus "Kultūroje”- “Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma.”, iš kurio nemažai pasaulio žmonių pirmą kartą sužinojo apie Lietuvos ir Vilniaus problemas.

1980
Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur apsigynė doktoratą. Tai knyga apie rusų poeziją ,,Неустойчивое равновесие. Восемь русских поэтических текстов”(1986 m.).

1980 metais Tomas Venclova dalyvavo Poetry International festivalyje Roterdame, kur jo poezija buvo išversta į keliolika kalbų, įskaitant arabų ir japonų.

1981
Chicago Akademinės skautijos leidykla išleido T. Venclovos knygą "Lietuva pasaulyje. Publicistika."

1985
Chicago Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas išleido T. Venclovos knygą "Tekstai apie tekstus"

1990
1990 metais poetui už kūrybinį darbą buvo Slovėnijoje įteiktas Didysis Vilenicos prizas. Juo apdovanojami Centrinės Europos rašytojai. Šios prizo įteikimo proga Tomo Venclovos poezija verčiama į slovėnų kalbą ir leidžiama atskira knyga.

1991
1991 m. sausio 13 d. pareiškimas, išspausdintas laikraštyje ,,New York Times” sausio 15 d. , prieš sovietų išpuolį prieš Lietuvos žmones, pasirašytas Tomo Venclovos, Josifo Brodskio ir Česlavo Milošo. Č. Milošas, T. Venclova ir J. Brodskis bendravo gyvendami vakaruose, tapo visi trys artimais draugais ir bendraminčiais. Trijų poetų artimumas ne tik skatino juos versti vienas kito eiles, jų draugystė turėjo reikšmės ne vien kultūrai. Šie ryšiai pagimdė ir rimčiausias pilietines akcijas.

Išleistos dvi naujos knygos:
Tomas Venclova. "Pašnekesys žiemą",  Eilėraščiai, vertimai. Vilnius: Vaga, 1991.
Tomas Venclova. " Vilties formos",  Eseistika ir publicistika. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1991

1991 m. pabaigoje T. Vencova tampa Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos (Maria Curie-Sklodowska) universiteto garbės daktaru.

1995
Lietuvos Prezidento apdovanotas LDK Gedimino ordinu, Komandoro kryžiumi.

1998
Išleista T. Venclovos poezijos knyga "Reginys iš alėjos", Vilnius: Baltos lankos.

1999
Išleista T. Venclovos "Rinktinė", Vilnius: Baltos lankos.

Apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, Karininko kryžiumi.

2000
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Nacionalinė premija T. Venclovai skirta už 1998 m. pasirodžiusį eilėraščių rinkinį ,,Reginys iš alėjos”,  1999 m. išleistą poezijos rinktinę, bei 2000 m. išėjusią pokalbių knygą ,,Manau, kad…”. Apdovanojimas rašytojui buvo skirtas ir už kitose šalyse 1996 - 2000 m. išleistas poezijos ir straipsnių bei studijų knygas anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis.

2000 m. tapo Krokuvos Jogailos (Jagiellonski) universiteto garbės daktaru.

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Išleista knyga: "Manau, kad…": Pokalbiai su Tomu Venclova, Vilnius: Baltos lankos, 2000.

2001
T. Venclovai Seinuose (Lenkija) esantis ,,Paribio” fondas ir centras ,,Paribys - menų, kultūrų, tautų centras” suteikė 2001-ųjų ,,Paribio žmogaus”  vardą. Šis vardas suteikiamas kas dveji metai. Juo tampa asmuo, kuris propaguoja paribio idėjas - laužo įsisenėjusius stereotipus, tiesia tiltus tarp įvairių tautų bei religijų.

Išleistos knygos:
Günter Grass, Czesław Miłosz, Wisława Szymborska, Tomas Venclova, "Pokalbiai apie atminties ateitį. Gespräche über die Zukunf der Erinnerung. Rozmowy o przyszłości pamięci", Vilnius: Baltos lankos, 2001.
T. Venclova. "Vilnius: Vadovas po miestą", Vilnius: R.Paknio leidykla, 2001

2002
T. Venclova su Č. Milošu - Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimų parlamentinės asamblėjos premijų laureatai

2002 m. gruodžio mėn. Vilniaus miesto savivaldybė už nuopelnus meno srityje skyrė T. Venclovai bronzinę Šv. Kristoforo statulėlę, kuria kasmet apdovanojami labiausiai miestui nusipelnę žmonės. T. Venclova šį garbingą apdovanojimą gavo už 2001 m. R. Paknio leidyklos išleistą jo knygą ,,Vilnius. Vadovas po miestą“ lietuvių, lenkų bei anglų kalbomis.

Išleista knyga: T. Venclova, " Ligi Lietuvos 10 000 kilometrų". Iš kelionės dienoraščių, Vilnius: Baltos lankos, 2003.

2005
Sausio mėn. T. Venclova tampa Torūnės Mikalojaus Koperniko (Mikolaj Kopernik) universiteto garbės daktaru.

Išleista knyga: T. Venclova, "Sankirta".  Eilėraščiai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005.

2005 m. apdovanotas Jotvingių premija už eilėraščių knygą “Sankirta”. Jotvingių premija – pagrindinis Poetinio Druskininkų rudens apdovanojimas. Ją 1985 metais įsteigė Sigitas Geda. Šią premiją už geriausią metų knygą ar publikaciją skiria komitetas, kurį sudaro visi ankstesni Lietuvoje gyvenantys šios premijos laureatai, o teikia Druskininkų savivaldybė ir, nuo 1998 metų, Lietuvos Kultūros ministerija.

2006
Išleista knyga: T. Venclova, "Vilniaus vardai". Vilnius: R.Paknio leidykla, 2006.

Vokiečių leidyklos ,,Suhrkamp" užsakymu parašyta knyga ,,Vilnius. Asmeninė istorija". Ji buvo išleista vokiškai 2006 m.

2006 m. apdovanotas Krynicos (Lenkija) festivalio “Naujoji Naujosios Europos kultūra“ premija.

2007
Sausio 8 d. Tomui Venclovai Vengrijos Respublikos ambasadoje Vilniuje buvo įteiktas 1956 metų Vengrijos revoliucijos 50-mečio atminimo medalis. Šis apdovanojimas – bronzinis medalis - tai oficiali Vengrijos Respublikos padėka visiems, kurie aktyviai parėmė anuomet Vengriją jos kovoje prieš tironiją, taip pat tiems, kurių gyvenimai buvo reikšmingai įtakoti šio istorinio įvykio.

2008
Spalio 20 d. iškilmėse Sankt Peterburgo Ermitažo teatre Tomui Venclovai buvo įteikta premija „Baltijos žvaigždė“ (premijos steigėjai: Rusijos Federacijos kultūros ministerija, Sankt Peterburgo kultūros reikalų komitetas, Pasaulinis peterburgiečių klubas ir fondas „Tarptautinis Baltijos festivalių centras“). Premija skiriama asmenims už humanitarinių ryšių Baltijos regiono šalyse plėtojimą ir stiprinimą.

Maskvoje LR ambasados iniciatyva išleista Tomo Venclovos knyga "Negatyvų baltumas".

Didžiojoje Britanijoje Bloodaxe Books leidykloje išleista nauja Tomo Venclovos poezijos knyga anglų kalba “The Junction: Selected Poems“ (Sankirta. Rinktiniai eilėraščiai). Knygos leidėja - Ellen Hinsey, eilėraščius į anglų kalbą išvertė Ellen Hinsey, Konstantine Rusanov, Diana Senechal.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido Merkelio Račkausko knygą „Užrašai. Dvidešimt metų (1885-1905) Žemaitijos užkampy“. Knygos sudarytojas Tomas Venclova.

2009
Londono knygų mugėje balandžio 20 d. surengtas susitikimas su Tomu Venclova bei Laimonu Briedžiu, kurio metu buvo pristatytos jų naujos knygos apie Vilnių. Taip pat Tomas Venclova pratęsė poezijos skaitymų turą, susijusį su viena solidžiausių lietuvių poezijos publikacijų Jungtinėje Karalystėje – 2008 metų pabaigoje išleista rinktinė “The Junction: Selected Poems“. Balandžio 21 d. jis skaitė savo eiles poezijos vakarų serijoje “Poetry in Grasmere”, Cumbria. Skaitymai vyko Šv. Osvaldo bažnyčioje. Balandžio 22 d. Tomas Venclova susitiko su skaitytojais Niukaslio universitete. 

2010
Sausio 31 d. „Sugiharos fondas - Diplomatai už gyvybę“ paskelbė 2009 metų Tolerancijos žmogų. Juo pripažintas poetas, eseistas ir vertėjas Tomas Venclova. Tolerancijos nominacija suteikiama už aktyviai reiškiamą vertybinę ir pilietinę poziciją prieš ksenofobijos bei antisemitizmo, smurto, prievartos ir radikalizmo apraiškas visuomeniniame Lietuvos gyvenime. 

Kovo 20 dieną Gdansko universitete iškilmingoje ceremonijoje profesoriui Tomui Venclovai buvo suteiktas šio universitete garbės daktaro vardas. Sprendimas T. Venclovai suteikti garbingą vardą Gdansko universitete buvo priimtas 2009 m. lapkričio 26 d. T. Venclovai taip pat yra suteikti Liublino Marios Sklodowskos–Curie, Krokuvos Jogailaičių ir Torūnės Mikalojaus Koperniko vardo universitetų garbės daktaro vardai. 

Birželio 1 d. VDU Didžiojoje auloje iškilmingo Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdžio metu prof. Tomui Venclovai buvo įteiktos Garbės daktaro regalijosuž nuopelnus mokslui, kultūrai ir Vytauto Didžiojo universitetui. Šis sprendimas buvo priimtas vasario 24 d. vykusio universiteto Senato posėdžio metu, kurio metu taip pat buvo nuspręsta VDU garbės daktaro vardus suteikti prof. Birutei Galdikas, prof. Andreas F. Kelletat, o VDU garbės profesoriaus vardą – prof. Bronislavui Genzeliui.

2011
Rugpjūčio 8 d.  poezijos festivalyje Xining, Qinghai provincija, Kinijos Liaudies Respublikoje “Auksine Tibeto Antilope” buvo apdovanotas poetas, profesorius Tomas Venclova. Festivalio komitetas pranešimą apie nominaciją buvo pateikęs šių metų vasario mėnesį. T.Venclova – jau antrasis laureatas festivalio istorijoje, prieš tai, 2009 m., juo buvo tapęs argentiniečių poetas Juan Gelman (Chuanas Gelmanas). Pirmą kartą festivalis surengtas 2007 m.

R. Paknio leidykla išleido T. Venclovos knygą ,,Vilnius. Asmeninė istorija". Šią knygą T. Venclovai užsakė vokiečių leidykla ,,Suhrkamp". Ji buvo išleista Vokietijoje 2006 m., vėliau pasirodė leidimai Lenkijoje, Vengrijoje ir JAV. Nors knygos originalas buvo lietuviškas, jis buvo išspausdintas tik 2011 m.

2012
Rugsėjo 11-ąją LR kultūros ministras Arūnas Gelūnas įteikė T. Venclovai Kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Profesoriui dr. Tomui Venclovai įteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas. Inauguracija vyko 2012 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos universitete.

Varšuvoje, minint vieno geriausių literatūros žurnalų Lenkijoje „Zeszyty Literackie” 30-ties metų jubiliejų, lietuvių poetas, eseistas, vertėjas Tomas Venclova buvo apdovanotas aukščiausiu Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos apdovanojimu – Auksiniu Gloria Artis medaliu. Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski apdovanojimą Gloria Artis Tomui Venclovai skyrė už nuopelnus kultūrai ir ilgametį bendradarbiavimą su žurnalu „Zeszyty Literackie”.

 

Sudarė B. Vagrienė.
Paruošta pagal: D. Mitaitė. Tomas Venclova. Biografijos ir kūrybos ženklai, Vilnius, 2002.
Taip pat buvo konsultuojamasi su profesoriumi Tomu Venclova.
© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2007