* * *
Sustok, sustok. Suyra sakinys.
Stogų riba sutampa su aušra.
Byloja sniegas, pritaria ugnis.
Kaskart lėčiau švytuoja skridinys,
Ir aslą braukia švino atsvara.
Sustok, sustok. Suyra sakinys.
Pasaulio vietoj žėri brėžinys,
Kurį atspindi veidrodžio dykra.
Byloja sniegas, pritaria ugnis.
Į kamerą sugrįžta kalinys,
Į dangų brenda zonos aptvara.
Sustok, sustok. Suyra sakinys.
Erdvės skeveldra, laiko trupinys
Apgaubia mūsų kūnus nei sfera.
Byloja sniegas, pritaria ugnis.
Prie veido glaudžias visa, kas išnyks,
Ir angelo galvūgaly nėra.
Sustok, sustok. Suyra sakinys.
Byloja sniegas, pritaria ugnis.
Iš knygos
Tomas Venclova .
Rinktinė,
Vilnius: baltos lankos, 2001, p .47-49.
|