DONELAITIS
Iš baudžiavos nakties įaugai tu į mus kultūrą,
Kaip plačiašakis ąžuolas — gumbuotas, drūtas, sveikas.
Nepajėgė stiprybės tavo sunaikinti laikas —
Tu būsi gyvas amžinai, kaip tavo raštų būras.
Saulelė, vėl atkopdama, ramina, guodžia širdį,
Ir prigimties balsai pro ledą skamba dyvini,
O tu sulinkęs per baudžiauninkų laukus eini,
Ir tavo ausys vokiško botago smūgį girdi.
Visi garsai, visi kvapai, darbai vyžoto krašto
Hegzametruose „Metų" aidi nuostabia gaida,
O Pričkus, Slunkius, amtsrotai ir būrai tavo raštų
Niūriosios praeities šešėliais liks mums visada.
Ar dar ilgai skriaudų taku mūs tėviškei reiks eiti,
Kaip būras ėjo baudžiavon, didysis Donelaiti?
1941.X.22
|