Iš jūros puta ūždama atkeliauja
Ir neša artyn jauno Žilvino kraują,
Ir Eglė jo marškinius jūroj skalauja —
Tai Žilvino kraujas prie kopų baltų.
Prie jūrų, prie marių pražydo erškėtis.
Ir rinkosi žmonės jo žiedu gėrėtis.
Ir žmonės spėliojo, kodėl čia erškėtis,
Kur jūros, kur marios, kur kopų kalnai...
Ir nieks nežinojo, ir nieks neatspėjo,
Tik jūra skambėjo, tik marios aidėjo,
Ir krūmas erškėčio pakrantėj žydėjo,
Kur jūros, kur marios, kur kopų kalnai.