Žalios miško akys naktį užsimerkia,
Bet alsuoja miškas lapais ir sakais.
Vienišas paukščiukas krūmuos tyliai verkia,
Pro egles nustriuoksi lapė su vaikais.
Ir užminga miškas. Tik ant tako žėri
Vabaliukas mažas fosforo tašku.
Medžiuos supas paukščiai tartum pasigėrę,
Žvaigždžių liepsnos plyksi tarp tirštų šakų.
Naktį miško akys — lyg aksomas juodas,
Gilios jos ir tamsios tartum ežerai.
Upėje pro rūką teliuškuoja luotas,
Pamiškėj lyg žvakės dunkso jovarai.
O kalne šermukšniai sverdėja raudoni.
Šiltas vėjas migdo žolę ir gėles.
Volungės klausausi balso girios klony
Ir žiūriu aš miškui į akis žalias.