Į portalo titulinį
LT
     
 
 
     
   
1906-1971
   
Svarbiausios gyvenimo ir kūrybos datos
   
   
   
   
   
   
   
BIBLIOGRAFIJA
   
1971 iki dabar
   
Redakcinis darbas
   
Apie Venclovą
   
   
SVARBIAUSIOS GYVENIMO IR KŪRYBOS DATOS
   

1906
Sausio 7 d. A. Venclova gimė. Jo gimtinė — Trempinių kaimas, Liubavo valsčius (dabar — Marijampolės apskritis.). Tėvai — Elzbieta Vėlyviūtė (1873—195?) ir Tomas Venclova (mirė 1919 m.). Būsimasis rašytojas gausioje šeimoje buvo penktasis: Kastancija, Pijus, Juozas, Izabelė, Antanas, Pranas, Kazys, Agota.

1913
Rudenį pradeda lankyti Liubavo pradinę mokyklą. Prieš tai namuose išmoko skaityti. Mokykloje mokėsi vieną žiemą, nes, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, mokykla kurį laiką neveikė.

1917
Karui baigiantis, pradeda privačiai mokytis Liubave pas mokytoją J. Butauską, kuris įkalbinėja tėvus leisti A. Venclovą į gimnaziją.

1918
Vasarą išlaikęs egzaminus, įstoja į Marijampolės „Žiburio" gimnazijos antrąją klasę. Marijampolėje artimai susidraugauja su Kaziu Boruta ir Vytautu Montvila.

1924
Amerikos lietuvių laikraštyje „Vienybė" išspausdinami pirmieji rašinėliai bei vertimai.

1925
Pavasarį baigia Marijampolės valstybinę Rygiškių Jono gimnaziją.
Balandžio—rugsėjo mėnesiais nemažai A. Venclovos eilėraščių ir prozos vaizdelių paskelbiama Marijampolės savaitraštyje „Šešupės bangos", kurį redagavo K. Stiklius,
Liepos 20 d., teturėdamas kelis litus, atvyksta j Kauną. Pasinaudojęs Marijampolės gimnazijos direktoriaus protekcija, gauna darbą Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamento raštinėje.
Rudenį įstoja į Kauno universiteto humanitarinių mokslų fakultetą.
Metų pabaigoje departamento direktorius pareiškia, kad A. Venclova įtariamas parašęs ateitininkų himno parodiją. A. Venclova netenka darbo (vėliau paaiškėja, kad parodiją sukūrė kitas asmuo). Iš tarnybos atleistą, jį priglobia departamento tarnautojas J. Strazdas — būsimasis rašytojas taiso jo agronominių knygų kalbą.

1926
Pavasarį apsigyvena Daukšos gatvėje, studentų bendrabutyje. Kurį laiką gyvena viename kambaryje su jaunu poetu Leonu Skabeika.
Vasarą, į valdžią atėjus liaudininkams ir socialdemokratams, vėl priimamas į Žemės reformos departamentą skyriaus sekretoriumi. 1929 m. pradžioje valdžia jį vėl atleido iš darbo už „ryšių palaikymą su revoliucionieriais“.
Pasirodo pirmoji eilėraščių knyga „Sutemų skersgatviuos".

1927
Rudenį pasirodo antrasis lyrikos rinkinys „Gatvės švinta".
Gruodžio 22 d. laiške V. Žilioniui prisipažįsta apsisprendęs tapti rašytoju realistu ir ketinąs sukurti apysaką „Žemės reforma".
Studijuodamas pramoko svetimų kalbų, gerai susipažino su rusų ir Vakarų Europos literatūra, ypač domėjosi M. Gorkio, V. Majakovskio, S. Jesenino kūryba.

1928
Metų pradžioje brandina idėją išleisti vienkartinį leidinį „Žalia vėtra".
Pradeda dalyvauti Kauno darbininkų sporto klubo „Viltis" darbe.
Rygoje K. Borutos leidžiamame almanache „Audra" spausdinama A. Venclovos apysaka ,,Žemės reforma" (liko nebaigta).

1929
Vasarą kartu su kolegomis studentais, B. Sruogos vadovaujami, keliauja po Vakarų Europą.
Klaipėdoje pasirodė kritinė apybraiža „A. Vienuolio „Paskenduolė".

1930
Metų pradžioje pradeda eiti žurnalas ,,Trečias frontas", kurį redaguoja A. Venclova.
Rudenį Kaune išėjo pirmoji apsakymų knyga „Beržai vėtroje".
Kaune pasirodė A. Venclovos versta Č. Dikenso apysaka „Varpai".
Lietuvių kalba išėįo Gi de Mopasano apysaka „Ivetė", versta A. Venclovos.
Vasarą kartu su P. Cvirka ir B. Raila keliauja po Lietuvą. Aplanko Birštoną, Alytų, pereina Dzūkiją, pabuvoja Onuškyje, Ukmergėje, Panevėžyje, Anykščiuose, Zarasuose.

1931
Kaune pasirodė biografinė apybraiža „Eptonas Sinkleris".

1932
Baigia universitetą ir pradeda mokytojauti Kauno žydų gimnazijoje.

1933
Išėjo A. Venclovos kartu su P. Cvirka parašyta brošiūra „Adolfas Hitleris. Diktatoriaus karjera", pasirašyta slapyvardžiu A. ir P. Dviese.

1934
Kaune išėjo biografinė apybraiža „Audringas Fransua Vijono gyvenimas".
Vasarą Smalininkuose veda Elizą Račkauskaitę.
Rudenį su žmona persikelia į Klaipėdą, kur pradeda mokytojauti Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Apsigyvena Žaliojoje gatvėje Nr. 5. Šis namas karo metais sugriautas. Išliko tik antrasis A. Vencovos butas buvusioje Altenbergo gatvėje.
Gyvendamas Klaipėdoje, 1934—1939 metais daug kartų aplanko Žemaitiją, Neringą, su ekskursijomis nuvažiuoja į Latviją bei Estiją.

1935
Vasario 14 d. laiške V. Žilioniui prisipažįsta pradėjęs rašyti romaną (A. Venclova: ,,Galimas daiktas, išeis ir neblogas dalykas"}. Vėliau šį romaną A. Venclova pavadins „Draugystė".
Rudenį Klaipėdoje susipažįsta su Ieva Simonaityte, kuriai padeda suredaguoti „Aukštųjų Šimonių likimą",
Įstoja į Lietuvių rašytojų draugiją.

1936
Ankstyvą pavasarį su ekskursantų grupe aplanko Leningradą (dabar Peterburgas) ir Maskvą.
Vasarą kartu su P. Cvirka išvažiuoja j Zarasus, Čia rašo romaną „Draugystė".
Spalio 13 d. laiške V. Žilioniui praneša, kad baigia „Draugystę": „Savo romaną baigiau. Apdirbinėju".
Lietuvių kalba pirmą kartą pasirodė M. Gorkio „Mano universitetai", versti A. Venclovos.
Metų pabaigoje Klaipėdoje pasirodė pirmasis rašytojo romanas ,,Draugystė".
„Bibliografijos žiniose" pradedamas spausdinti bibliografinis darbas „Pasaulio grožinė literatūra lietuvių kalba".

1937
Vasarą vėl keliauja—antra. kartą — po Vakarų Europą. Paryžiuje aplanko Pasaulinę parodą,
Rugsėjo 11 d. gimsta sūnus, kurį velionio tėvo atminimui pavadina Tomu.
Lietuvių kalba pasirodė A. Puškino apysakų knyga „Gyvenimas ir apysakos". Leidinį parengė bei apysakas išvertė A. Venclova kartu su P. Cvirka.

1938
Vasarą kartu su žmona keliauja po Estiją ir Suomiją.
Kaune išėjo A. Venclovos verstas B. Kelermano romanas „Lapkričio devintoji".

1939
Kovo 22 d. Lietuvos valdžia sutiko Klaipėdos kraštą atiduoti Vokietijai. A. Venclova su šeima palieka pajūrį ir grįžta į Kauną: „Pasitraukimo iš Klaipėdos diena buvo viena iš sunkiausių per visą mano gyvenimą..."
Pavasarį nuo trečios knygos pradeda redaguoti almanachą „Prošvaistė".
Gegužės pradžioje kartu su žmona pirmą kartą aplanko Vilnių, pabuvoja Lenkijos miestuose Varšuvoje, Krokuvoje, Veličkose.
Vasarą praleidžia Dusetose, prie Sartų ežero. Čia parengia spaudai apsakymų rinkinį „Naktis".
Rudenį pradeda dirbti mokytoju Kauno „Aušros" berniukų gimnazijoje.
Kaune išėjo antroji apsakymų knyga „Naktis".
Išėjo dvi A. Venclovos verstos knygos: Sofoklio „Tragedijos" (versta su A. Rukša) ir V. Katajevo romanas „Baltuoja burė tolumoj".
A. Venclovos apysakų knyga „Naktis“ laimėjo „Spindulio“ literatūros premiją (2000 Lt).

1940
Metų pradžioje už ketvirtojoje „Prošvaistės" knygoje išspausdintą antikarinį, antiimperialistinį eilėraštį A. Venclova atleidžiamas iš mokytojo pareigų. Bedarbį rašytoją J. Šimkus pakviečia redaguoti „Lietuvos žinių" literatūros skyrių.
Birželio mėnesį Rašytojų draugijos pirmininkas V. Krėvė pasiunčia A. Venclovą į TaIiną užmegzti ryšių su estų rašytojais. Čia jį užklumpa žinia apie audringus birželio įvykius Lietuvoįe.
Birželio viduryje Lietuvoje žlugo nepriklausoma valdžia ir buvo sudaryta Liaudies vyriausybė, vadovaujama Justo Paleckio. Į vyriausybę įėjo ir A. Venclova, kuris paskirtas švietimo ministru.
Liepos 14—15 d. įvyko rinkimai į Liaudies Seimą, kurio atstovu išrinktas ir A. Venclova.
Rugpjūčio 3 d. A. Venclova, kaip Liaudies Seimo Įgaliotosios komisijos narys, dalyvavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, priėmusioje Lietuvą į TSRS sudėtį.
Rugpjūčio 24—26 dienomis Kaune įvyko LTSR Liaudies Seimo Nepaprastoji sesija. A. Venclova kalbėjo diskusijoje. Sesija išrinko jį švietimo liaudies komisaru.
Rudenį, keliantis įstaigoms iš Kauno į Vilnių, į sostinę persikelia ir Švietimo liaudies komisariatas. A. Venclova įsikuria Kudirkos gatvėje ir čia išgyvena iki karo pradžios.
Gruodžio 25 d. pasakė kalbą Vilniuje, atidarant LTSR valstybinę filharmoniją.

1941
Sausio 12 d. išrenkamas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Buvo renkamas iki pat 1962 metų.
Sausio 16 d. LTSR Mokslų Akademijai įkurti sudarytas organizacinis komitetas, kurio nariu paskirtas A. Venclova.
Vasario 21 d. Vilniuje Rašytojų ir menininkų klubo atidarymo iškilmėse kalbėjo A. Venclova.
Kaune išėjo A. Venclovos versta K. Rasmuseno kelionės įspūdžių knyga ,,Didysis rogių kelias".
Birželio 22 d. su žmona poilsiauja Trakuose, čia sužino apie prasidėjusį karą. A. Venclova evakuojasi iš Lietuvos.
Birželio 27 d. pasiekia Maskvą.
Liepos pabaigoje kartu su kitais lietuvių rašytojais evakuojasi į Penzą ir čia įsikuria Gogolio gatvės Nr. I.

1942
Sausio pabaigoje kartu su L. Gira ir K. Korsaku atvyko į Balachną (Gorkio sritis), kur formavosi Lietuviškoji divizija.
Vasario mėn. lankėsi kariniuose daliniuose, kur vyko literatūros vakarai.
Pavasarį LTSR vyriausybė iškviečia A. Venclovą į Maskvą. Čia leidžiami lietuviški laikraščiai, žurnalai bei knygos, įsteigtas Lietuvos tarybinių rašytojų sąjungos biuras, kurio nariu tapo ir A. Venclova.
Lapkričio mėnesį pradėjo eiti laikraščio ,,Tarybų Lietuva" mėnesinis priedas „Literatūra ir menas" (pirmieji du numeriai—„Menas ir literatūra"). Pirmame numeryje išspausdintas A. Venclovos eilėraštis „Didžiosios dienos" ir A. Laisvydo slapyvardžiu pasirašytas straipsnis „Kovoja jie dėl tavo laisvės, Lietuva".
Maskvoje lietuvių kalba išleistas apsakymų rinkinys „Kelias į Lietuvą".
Lietuvių kalba išėjo A. Laisvydo slapyvardžiu pasirašyta knygutė „Po Liudendorfo batu", pasakojanti apie 1915—1918 metų vokiečių okupaciją Lietuvoje.

1943
Lapkričio mėn. Maskvoje išėjo lietuvių literatūros ir kritikos almanacho „Pergalė" pirmoji knyga, kurioje išspausdinti ir keturi A. Venclovos eilėraščiai.
Gruodžio 29 d. savo eilėraščius skirtus K. Donelaičiui, skaitė Maskvoje, Tarybų Sąjungos rašytojų klube, kur paminėtos „Metų" išleidimo 125-osios metinės.
Maskvoje pasirodė apybraižų knyga „Iš karinio bloknoto".
„Tėvynės šauksmas"—taip vadinosi A. Venclovos eilėraščių rinkinys, lietuvių kalba išleistas Maskvoje.

1944
Vasario mėn. Maskvoje išėjo tarybinių Iietuvių rašytojų apsakymų ir novelių rinkinys „Nad sinim Nemanom", kur yra ir A. Venclovos kūrinių.
Kovo mėn. prie Visos Rusijos teatro draugijos (VTO) sudaryta speciali Pabaltijo respublikų komisija, į kurią įėjo ir A. Venclova.
Maskvoje lietuvių kalba išėjo V. Grosmano apysaka „Liaudis nemirtinga" (vertė A. Venclova).
Maskvoje lietuvių kalba pasirodė apybraiža „Tarybų Sąjungos Didvyrė Marija Melnikaitė";
Liepos viduryje kartu su P. Cvirka atvyksta į Vilnių. Kiek vėliau apsigyvena Kaune, kur rudenį pradeda dirbti Kauno universiteto docentu, vadovauja lietuvių kalbos ir literatūros katedrai.
Liepos 17 d. Vilniuje išėjo pirmasis laikraščio „Tarybų Lietuva" numeris, kuriame išspausdintas ir A. Venclovos straipsnis „Pirmieji susitikimai Vilniuje" (A. Laisvydo slapyvardžiu).
Rugpjūčio 22 d. Vilniuje pasirodė pirmasis „Jaunimo gretų" numeris, kuriame yra ir poeto eilėraštis „Tėviškė".
Rugsėjo 26 d. Vilniuje, Švietimo liaudies komisariate, įvyko pirmasis pokarinėje Lietuvoje rašytojų susitikimas, kuriame kalbėjo ir A. Venclova.
Gruodžio 19 d. LTSR Liaudies Komisarų Taryba patvirtino LTSR tarybinių rašytojų sąjungos valdybą, kurios nariu tapo ir A. Venclova.
Maskvoje išėjo A. Venclovos eilėraščių rinkinys „Rodnoje nebo".

1945
Metų pradžioje Kaune pasirodė apybraižų ir vaizdelių knyga „Karo laukuose".
Balandžio mėn. pradėjo eiti literatūros, meno ir kritikos žurnalas „Pergalė", kurio redakcinės kolegijos nariu patvirtintas A. Venclova.
Vasaros pradžioje išėjo karo metais sukurtų eilėraščių knyga „Obelis kur augalota".
Liepos 2 d. už šaunumą ir drąsą kovoje prieš vokiškuosius fašistus apdovanotas Tėvynės karo II laipsnio ordinu.
Liepos 9 d. kalbėjo gedulingame mitinge prie S. Nėries karsto.
Liepos 10—.14 dienomis Vilniuje įvyko LTSR inteligentų I suvažiavimas, kuriame kalbėjo ir A. Venclova.
Spalio 25—27 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos tarybinių rašytojų I suvažiavimas. A. Venclova perskaitė papildomą pranešimą „Lietuvių tarybinė proza". Kalbėjo diskusijose. Buvo išrinktas valdybos nariu.

1946
Sausio 10 d. Rašytojų sąjungos Kauno filiale įteiktas medalis „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941—1945 m."
Metų pradžioje paskiriamas Kauno universiteto istorijos-filologijos fakulteto dekanu. Kartu jis ėjo Lietuvos tarybinių rašytojų sąjungos Kauno filialo atsakingojo sekretoriaus pareigas.
Liepos 21 d. Vilniuje pradėjo eiti LTSR rašytojų sąjungos ir Meno reikalų valdybos savaitinis laikraštis „Literatūra ir menas", kurio redakcinės kolegijos nariu patvirtintas A. Venclova.
Lapkričio mėn. antroje pusėje su šeima persikelia gyventi iš Kauno į Vilnių, kur gyveno iki pat mirties (dabar – Pamėnkalnio g. 34).
Niujorke (Brukline) lietuvių kalba išėjo apybraiža „Lietuvių tautos didvyrė Marija Melnikaitė".

1947
Kaune lietuvių kalba pirmą kartą išėjo A. Venclovos versta A. Puškino poema „Eugenijus Oneginas" (Eugenijus Matuzevičius: „Šio leidinio popieriumi, išvaizda, maketavimu, iliustracijomis labai nuoširdžiai ir aktyviai šalia leidyklos žmonių rūpinosi ir pats A. Venclova").
Rudenį išėjo rinktinių apsakymų knyga „Medis ir jo atžalos".
Niujorke (Brukline) lietuvių kalba išleista A. Venclovos biografinė apybraiža „Salomėja Nėris".

1948
Vasario—balandžio mėnesiais tarybinių piliečių repatriacijos reikalais važinėjo po Rytų Vokietiją, Čekoslovakiją, Austriją,
Kaune pasirodė eilėraščių rinkinys „Šalies jaunystė".
Maskvoje išleistas A. Venclovos eilėraščių rinkinys „Kraj Nemana" su K. Zelinskio įžanginiu straipsniu.
Rudenį dalyvavo Vroclave įvykusiame Pasauliniame kultūros veikėjų taikos gynimo kongrese.

1949
Išrinktas Lietuvos TSR mokslų akademijos nariu korespondentu.
Metų pradžioje dalyvavo I Lenkijos rašytojų suvažiavime Ščecine.
Vilniuje pasirodė A. Venclovos išverstos A. Puškino „Belkino apysakos".
Išleisti „Kelionės įspūdžiai" apie rašytojo viešnagę Čekoslovakijoje, Austrijoje ir Lenkijoje.
Nuo 1949 metų iki pat mirties aktyviai talkino „Vagos" leidyklai: buvo redakcinės tarybos, tekstologinės komisijos, įvairių raštų rinkinių redakcinių komisijų narys, vienas pagrindinių Lituanistinės bibliotekos sumanytojų, šios serijos redakcinės komisijos narys.

1950
Metų pradžioje dalyvavo A. Mickevičiaus paminklo atidarymo iškilmėse Varšuvoje.
Išleista eilėraščių ,,Rinktinė".
Liepos 15 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino LTSR valstybinį himną. Tekstas — A. Venclovos, muzika — B. Dvariono, Liepos 21 d. apdovanotas Lenino ordinu.
Lapkričio 16—22 dienomis dalyvavo II pasauliniame taikos šalininkų kongrese Varšuvoje.
Metų pabaigoje dalyvavo I Vengrijos—Tarybų Sąjungos draugystės kongrese Budapešte.
Metų pabaigoje Varšuvoje pasirodė rinkinys ,,Nowele litewskie", kuriame yra ir A. Venclovos kūrinių.

1951
Rugsėjo 9 d. įvykusioje respublikinėje taikos šalininkų konferencijoje išrinktas LTSR taikos gynimo komiteto nariu, taip pat delegatu į sąjunginę taikos šalininkų konferenciją.
Spalio mėn. Maskvoje išleista poezijos antologija „Poety mira v borbe za mir". Čia publikuojama ir A. Venclovos eilėraščių.
Serijoje „Mokinio biblioteka" pasirodė „Apsakymai" ir poezijos rinkinys „Eilėraščiai".
Čikagoje išėjusiame ,,Vilnies" kalendoriuje 1952 metams" išspausdinti du A. Venclovos eilėraščiai.
1951—1954 metais A. Venclova buvo TSRS valstybinių (tuo metu — Stalininių) premijų komiteto nariu.

1952
Kovo 15 d. už eilėraščių knygą „Rinktinė" paskiriama TSRS valstybinė II laipsnio premija.
Pavasarį išėjo straipsnių ir apybraižų knyga „Taikos balandžiai".
Lietuvos TSR literatūros ir meno dekados ,Maskvoje proga išleista eilėraščių rinktinė „Izbrannoje", kurią redagavo N. Tichonovas.

1953
Metų pradžioje pasirodė eilėraščių knyga „Kovoti, degti, nenurimti".
Birželio 29 d. Zakopanėje (Lenkijos Liaudies Respublika) įvyko J. Biliūno palaikų ekshumacija. Lietuvos vyriausybės ir lietuvių liaudies vardu A. Venclova padėkojo Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir visuomeninėms organizacijoms, padėjusioms įvykdyti rašytojo svajonę —ilsėtis gimtojoje žemėje. Lenkai su J. Biliūno palaikais atsisveikino Varšuvos aerodrome, Čia trumpą padėkos kalbą pasakė A. Venclova.
Liepos 1 d. su J. Biliūno palaikais atsisveikino mūsų respublikos žmonės, Mitingas surengtas tuometinėje Vilniaus Černiachovskio aikštėje. Kalbėjo ir A. Venclova. J .Biliūno palaikų laidotuvės įvyko Anykščiuose, Liudiškių piliakalnyje. Prie rašytojo kapo kalbėjo A. Venclova.
Spalio mėn. Jerevane armėnų kalba išleista A. Venclovos poezijos rinktinė (vertė P. Sevakas). Tai —pirmoji lietuvių literatūros knyga armėnų kalba.
Maskvoje pasirodė A. Venclovos eilėraščių rinkinys „Stichotvorenija".

1954
Kovo 16 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už žymius nuopelnus lietuvių literatūrai ir menui apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu.
Kovo 18 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už žymius nuopelnus vystant tarybinę lietuvių literatūrą suteiktas LTSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Rugsėjo 9 d. išrinktas LTSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku.
Spalio mėn. su grupe tarybinių kultūros darbuotojų lankėsi Kinijos Liaudies Respublikoje — Pekine, Nankine,Šanchajuje, Kantone bei kituose miestuose.
Gruodžio 15—26 dienomis dalyvavo TSRS rašytojų II suvažiavime. Išrinktas TSRS rašytojų sąjungos valdybos prezidiumo nariu.

1955
Gegužės 8—18 dienomis vadovavo TSRS rašytojų delegacijai, kuri lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje minint F. Šilerio 150-ąsias mirties metines. Jis pasakė kalbą Veimare, kur vyko iškilmingas posėdis. Būdamas VDR, susitiko su T. Manu, A. Cveigu, J. R. Becheriu bei kitais vokiečių rašytojais. Grįžęs į Lietuvą, rūpinosi išsaugoti Tomo Mano vasarvietę Nidoje.
Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos TSR Mokslų Akademija išleido kolektyvinį leidinį „Janka Kupala", kuriame yra ir A. Venclovos atsiminimų.
Rugsėjo pabaigoje kartu su kitais lietuvių rašytojais aplankė A. Mickevičiaus tėviškę Naugarduke, kitas šių apylinkių istorines vietas.
Spalio 8—12 dienomis lankėsi Gruzijoje, kur dalyvavo žymaus poeto Davido Guramišvilio gimimo 250-ųjų metinių minėjime.
Rudenį pasirodė trijų tomų „Raštai", kurių pirmajame išspausdinta autobiografija ir eilėraščiai, antrajame— romanas „Draugystė", trečiajame — apsakymai, apybraižos, atsiminimai bei straipsniai apie literatūrą.
Lapkričio mėn., kaip TSRS parlamentinės delegacijos narys, lankėsi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.
Metų pabaigoje pasirodė kelionės įspūdžių knyga „Kelionė po Kiniją".
Išėjo A. Venclovos versti A. Puškino kūriniai: poema „Varinis raitelis" ir drama „Borisas Godunovas".

1956
Balandžio mėn. lankėsi Švedijoje, kur dalyvavo Švedijos ir Tarybų Sąjungos draugystės sąjungos 20 metų jubiliejaus iškilmėse.
Gegužės 21—25 dienomis vadovavo Lietuvos rašytojų delegacijai, kuri lankėsi Latvijoje.
Serijoje „Mokinio biblioteka" Kaune išleista A, Venclovos kūrybos „Rinktinė".
Indijoje lankėsi kaip turistas. Aplankė Benaresą, Bombėjų ir kt.

1957
Lapkričio 7 d. „Literatūroje ir mene" pasirodė romano „Gimimo diena" fragmentas.
Maskvoje išleista prozos rinktinė „Izbrannoje".

1958
Gegužės 17 d. patvirtintas LTSR valstybinių premijų komiteto prezidiumo pirmininko pavaduotoju.
Gegužės 20 d. Tarybų Baltarusijoje prasidėjo lietuvių literatūros savaitė. Joje dalyvavęs A. Venclova pabuvojo Minske, Bresto ir Mogiliovo srityse, Jankos Kupalos tėviškėje — Viazynkoje.
Gegužės mėn. „Pergalė" pradėjo spausdinti romaną „Gimimo diena".
Liepos 16 d. Stokholme prasidėjo Nusiginklavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo kongresas. TSRS delegacijoje buvo A. Venclova.

1959
Kovo 12 d. atidengiant paminklą P. Cvirkai Vilniuje kalbėjo A. Venclova. Jis, kaip respublikinio P. Cvirkos 50 metų sukakties minėjimo pirmininkas, įžanginiu žodžiu pradėjo Valstybinėje filharmonijoje įvykusį iškilmingą vakarą, skirtą P. Cvirkos jubiliejui.
Gegužės 18—23 dienomis dalyvavo III TSRS rašytojų suvažiavime. Išrinktas TSRS rašytoju sąjungos valdybos nariu.
Birželio 26 d. Vilniuje įvyko Respublikinio taikos gynimo komiteto išplėstinis plenumas. Jame dalyvavęs Tarybinio taikos gynimo komiteto atstovas O. Bykovas įteikė A. Venclovai Pasaulinės Taikos Tarybos Garbės raštą, kuriuo jis apdovanotas už aktyvią veiklą ginant taiką.
Vilniuje išleistas romanas „Gimimo diena" (iliustravo P. Rauduvė).

1960
Gegužės 10 d. Maskvoje prasidėjo lietuvių tarybinės poezijos dienos Tarybų Rusijoje. Susitikimuose su maskviečiais dalyvavo ir A. Venclova. Vėliau su grupe lietuvių rašytojų jis aplankė L. Tolsfojaus sodybą - muziejų Jasnaja Polianoje, Aleksejevką, Nikolskają, Litvą.
Liepos 21 d. už romaną „Gimimo diena" paskiriama LTSR valstybinė premija.
Rudenį dienraštyje „Tiesa“ publikavo straipsnį apie M. K. Čiurlionį, kuris daug prisidėjo pralauždamas ideologinį pasipriešinimą kuriant M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų Druskininkuose, leidžiant M. K. Čiurlionio reprodukcijų albumą, skleidžiant M. K. Čiurlionio muzikinę kūrybą tuometinėje Lietuvoje.
Gruodžio mėn. išrinktas Europos rašytojų bendrijos tarybinio nacionalinio biuro nariu.
Maskvoje rusų kalba išleistas romanas „Gimimo diena".

1961
Pirmą kartą pokarinėje Lietuvoje išleistas M. K. Čiurlionio 32 reprodukcijų albumas su įžanginiu A. Venclovos straipsniu „M. K. Čiurlionis dailininkas". Rašytojas buvo šio leidinio redakcinės komisijos narys.
Vasarą lankėsi Islandijoje (Reikjavike, Akureiryje, Siglufjordure ir po visą šalį).
Italijoje lankėsi kaip turistas.

1962
Metų pradžioje pasirodė kelionės po Islandiją įspūdžių knyga „Šiaurės sidabras".
Rudenį išėjo rašytojo literatūrinių straipsnių ir atsiminimų knyga „Epochos vėjas".
A. Venclova - Respublikinio Maironio 100 metų jubiliejinio komiteto pirmininkas.

1963
Kovo mėn. įvyko pirmasis K. Donelaičio jubiliejinio komiteto posėdis, skirtas K. Donelaičio 250 metų jubiliejaus (1964) renginiams ir Tolminkiemio sutvarkymui. Komiteto pirmininkas – K. Korsakas , vienas iš dviejų pavaduotojų – A. Venclova.
Rudenį pasirodė rinktinės poezijos knyga „Žemė gera".
Maskvoje rusų kalba išleista knyga „Šiaurės sidabras".

1964
Sausio 4 d. Vilniaus filharmonijoje (sausakimšoje) vyko K. Donelaičio 250-ųjų metinių minėjimas. A. Venclova – vienas iš kalbėjusiųjų.
Vasaros pradžioje išėjo eilėraščių apie Italiją rinkinys „Ai tu žinai tą šalį" (iliustravo S. Krasauskas).
Lapkričio 17 d. įvykusį iškilmingą vakarą Valstybinės filharmonijos salėje, skirtą S. Nėries 60-mečiui, pradėjo jubiliejinio komiteto pirmininkas A. Venclova.
Metų pabaigoje išėjo memuarinių novelių ir apybraižų knyga „Pavasario upė" (medžio raižiniai A. Makūnaitės).

1965
Gegužės mėn. Panevėžio dramos teatre pastatyta V. Blėdžio, J. Miltinio ir S. Kosmausko pjesė „Gimimo diena" pagal A. Venclovos to paties pavadinimo romaną.
A. Venclovai suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojo garbės vardas.
„Minties" leidykla lietuvių ir rusų kalbomis išleido eilėraštį „Tėviškė", iliustruotą B. Aleknavičiaus nuotraukomis (vertė S. Mar).

1966
Sausio 7 d. Respublikinėje bibliotekoje iškilmingai paminėtos A. Venclovos gimimo 60-osios metinės, surengta jo kūrybos ir visuomeninės veiklos paroda.
Vasaros pradžioje išėjo atsiminimų knyga „Jaunystės atradimas".
Pasirodė autobiografinių apsakymų knyga „Pyraginės anties žuvimas" (iliustravo A. Surgailienė).
Lietuvos aklųjų draugijos leidykla iškiliuoju raštu išleido „Šiaurės sidabrą".
Maskvoje išleista A. Venclovos poezijos knyga „Stichotvorenija" (serija „Tarybinės poezijos biblioteka"). Čia taip pat išspausdintas rašytojo žodis apie save.

1967
Gegužės 13 d. Kapsuko (dabar – Marijampolės) kultūros namuose iškilmingai paminėtas J. Jablonskio vidurinės mokyklos šimtmetis. Buvusių abiturientų vardu žodį tarė ir rašytojas A. Venclova.
Išėjo rinktinių apsakymų knyga „Mirtis Lisabonoj" (iliustravo S. Krasauskas).
Maskvoje rusų kalba išleista knyga „Pavasario upė".

1968
Lietuvos aklųjų draugijos leidykla iškiliuoju raštu išleido aštuonias rašytojo rinktinių apsakymų knygas „Mirtis Lisabonoj".

1969
Vasarą atostogaujant Palangoje A. Venclovą ištinka sunkus širdies priepuolis.
Pasirodė atsiminimų knyga ,,Vidurdienio vėtra".
Išėjo poezijos rinktinė „Mėlyno Nemuno vingis".
Maskvoje rusų kalba pasirodė atsiminimų knyga „Jaunystės atradimas".

1970
Vasarą drauge su A. Griciumi, J. Būtėnu ir sūnumi Tomu keliauja po Žemaitiją. Aplanko Mosėdžio akmenų muziejų, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos, Daukanto, Valančiaus gimtąsias vietas.
Vasarą atostogaujant Palangoje ištinka stenokardijos priepuolis.
Rugpjūčio 1 d. laiške, rašytame iš Palangos, skundėsi, kad „širdis mane staiga paguldė savaitei į lovą. Dabar galiu keltis, o po trejeto dienų tikiuos atnaujinti darbą prie „Vakarinės žvaigždės"...
Maskvoje išėjo poezijos knyga ,,Izbranaja lirika". Panaši knyga taip pat rusų kalba išleista Vilniuje „Lyrika".

1971
Pasirodė paskutinioji eilėraščių knyga „Vakarinė žvaigždė".
Kovo pradžioje smarkiai pablogėjus sveikatai, paguldomas j ligoninę.
Naktį iš birželio 27 į 28 dieną Vilniuje, LTSR sveikatos apsaugos ministerijos IV valdybos respublikinėje ligoninėje A. Venclova mirė.

   

Paruošta pagal: S. Lipskis, „Pagrindinės Antano Venclovos gyvenimo ir kūrybos datos“, Atsiminimai apie Antaną Venclovą, „Vaga“, V., 1988, p. 396-405.