Džono Keidžo (John Cage) 100-mečiui skirtas vakaras Dalyviai ir atlikėjai:
Andrea Pensado (g. La Platoje, Argentinoje) dirba su garsu kaip atlikėja, kompozitorė ir pedagogė. Iš pradžių studijavo Argentinoje (La Platos universitetas, muzikos pedagogikos bakalauras), vėliau apie dešimtmetį gyveno Lenkijoje ir ten baigė Krokuvos muzikos akademiją. 1997 m. Pensado grįžo į Buenos Aires, kur jos susidomėjimas realaus laiko sąveikos ir tarpdisciplininiais menais kristalizavosi kartu su video menininku Gregory Kowalski‘iu įkūrus duetą Qfwfq (pavadinimas pagal Italo Calvino romanų veikėją). Šis duetas buvo aktyvus nuo 1999 iki 2009 m. 2002 m Pensado persikėlė į JAV, toliau pasirodydama su Qfwfq, daugiausia Bostono srityje. Jų darbas koncentravosi ties realaus laiko sąveika tarp garso ir vaizdo, naudojantis pirmiausia judesio detektoriais. Qfwfq ne kartą buvo pristatytas ir už JAV ribų: Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Olandijoje ir Belgijoje. Pradžioje daugiausia komponavusi akustiniams instrumentams, palaipsniui Pensado dėmesį patraukė įvairesnės garso sferos.Šiandien, nušlifuotas skaitmeninis jos improvizacijų triukšmas yra nutolęs nuo ankstesniųjų jos kompozicijų. Griežtai išreikšti tankūs garsų sluoksniai, dažnai susipynę su balsu, suderina hibridišką sintezę ir semplingo technikas, kuria labai asmenišką garso kalbą, atspindinčią intuityvų, emocinį ir paradoksaliai logišką požiūrį į muzikos kūrimą. Andrea šiuo metu gyvena JAV. Interneto svetainė: www.andreapensado.com
Jelena Glazova yra menininkė ir poetė iš Rygos, dirbanti su garsu, video instaliacijomis ir tekstais. http://jelenaglazova.bandcamp.com/
::vtol:: – muzikanto, inžinieriaus Dmitrijaus Morozovo projektas iš Maskvos, susikūręs 2007 m. Pagrindinės kūrybos kryptys – ekspermentinė elektroninė muzika, neįprastų meno objektų kūrimas ir savadarbiai, „do it yourself“ elektroniniai instrumentai. Dmitrijus taip pat kuria muziką filmams ir performansams. Jis yra pirmasis serijinės muzikos ir vaizdo sintezatorius gamintojas visoje posovietinėje erdvėje po SSRS žlugimo. Šalia muzikos ir instrumentų konstravimo, Dmitrijus taip pat užsiima interaktyvių garso ir vaizdo instaliacijų kūryba bei „do it yourself“ elektroninių konstrukcijų mėgėjų ryšių palaikymu Rusijoje, vesdamas apie tai paskaitas ir praktinius užsiėmimus.
Lukas Devita – andergraundinis dainininkas, dainų kūrėjas, vienas akustinio psichodelinio roko Lietuvoje iniciatorių, taip pat straipsnių muzikos, kultūros ir filosofinėmis temomis autorius, paskelbęs prozos, eilėraščių, muzikos įrašų bei grafikos darbų. Nuo 1994 m. bendradarbiavo laikraštyje „Mes“, žurnale „Nemunas“, „Literatūroje ir mene“, Lietuvos bei užsienio interneto svetainėse, 2011 m. pateikė pluoštą analitinių apžvalgų knygai „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“. Vienas pirmųjų paskelbė lietuviškų straipsnių apie pop menininką Andy Warholą (1997), pankų judėjimą Lietuvoje (1994), rašytojus Aldousą Huxley (1998), Williamą S. Burroughsą (1997), Jacko Kerouaco „Kelyje“ (1995), disidentą Davidą Icke’ą (2008), taip pat išsamiau rašė apie ankstyvąją psichodelinio roko muziką, naująją bangą, roko dainų poetiką ir kt. 1990–1991 m. rengė laidas Lietuvos radijo pirmosios programos „Jaunimo muzikos studijoje“. 2003 ir 2009 m. Meno ir muzikos bibliotekoje, Laisvajame universitete (LUNI) skaitė paskaitas apie ankstyvojo psichodelinio roko muziką, organizavo intuityviosios muzikos vakarus. Neseniai pasirodė jo knyga „Garso gėlės. Hipiškos muzikos ir laisvų meno studijų kaleidoskopas.“(Mintis, 2012 m.) Luko muzika: http://soundcloud.com/devita-lab
Rengėjas Partneris |
---|