Virtuali paroda

Monikai Mironaitei - 100

 

Rengėjas: Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos
B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus "Beatričės namai"

Partneris: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

 

 

2013 m. balandžio 25 d. sukako  100 metų, kai gimė žymi lietuvių aktorė, ilgametė Beatričės Grincevičiūtės draugė  Monika Mironaitė.
Beatričės ir Monikos  draugystė buvo nuoširdi ir  patikrinta laiko, todėl tęsėsi ne vieną dešimtmetį.  Neatsitiktinis ir gilus domėjimasis menais buvo tas kertinis akmuo, sustiprinęs Beatričės ir Monikos tarpusavio ryšį. Dėl regėjimo negalios Beatričės pažinimo laukas buvo siauresnis, bet nepaisant to, jos dainavimui būdingas gilus kūrinio pajautimas ir įtaigus poetinio teksto pateikimas. Monika, imdama iš gyvenimų platesnį spalvų spektrą, sukuria vaidmenis, kurie išsiskiria įtaiga ir ypatingu muzikalumu. Žymus lietuvių kompozitorius K.V. Banaitis, kalbėdamas apie savo mokinę yra pasakęs, jog Monika turėjusi nuostabią vaidybinę dovaną su „turtinga sielos kontrastų ir atspalvių gama“, o sukurtuose vaidmenyse „stipriai jaučiamas muzikos elementas“ .
M. Mironaitės gyvenimas kupinas įvairių Teatro Primadonai  būdingų išgyvenimų: ieškojimų  ir praradimų, pakilimų ir nuosmukių, tikros ar neatpažintos meilės potyrių ir begalė įvairiausių tiek sceninių, tiek kasdieniškų patirčių, o jų pynė vainikuoja ne tik puikios aktorės, bet ir žavios  moters portretą.
Greta išskirtinio sugebėjimo vaidinti, Monika Mironaitė gražiai piešė bei rašė, grojo smuiku ir puikiai skambino pianinu. Tikriausiai aktorė galėjo tapti ir profesionale muzike, nes fortepijono paslapčių mokėsi pas Boriso Dauguviečio seserį Lidiją Francovą Malko, kuri skatino žymiąją aktorę pasukti atlikėjos keliu. Pokalbyje su A. Juozaičiu didi aktorė  prasitarė: „Ko tik aš nedariau. Buvau labai godi ... dvasiškai“. Žymi teatro kritikė A. Girdzijauskaitė  straipsnyje „Mažas eskizas dideliam portretui“ teigia, kad M. Mironaitė „niekada nebuvo vien aktorė, o kūrė teatre, nes teatras gal tik atsitiktinumo dėka jai tapo būtina poveikio žmonėms forma. Jei likimas nebūtų jos atvedęs į teatrą, gal šiandien ji būtų rašytoja, gal dailininke, o gal muzikantė, nes nėra tokios kūrybos formos, kuri jai būtų visiškai svetima“ .
Šiandien „Beatričės namai“ kviečia prisiminti gražiausius M. Mironaitės teatro vaidmenis, gyvenimo momentus ir pristato jai skirtą virtualią parodą.

 

Informacija iš knygos „Monika Mironaitė Apie gyvenimą, meilę, kūrybą...“, sudarytoja Dagnė Jakševičiūtė ( „Margi raštai“ 2002).

Dėkojame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, leidusiam naudoti fotografijas iš muziejaus rinkinio.



Vladimiras Jefremovas 1990 m.
su sūnumi Jurgiu ir žmona
(Monikos Mironaitės dukra)
Dagne Jakševičiūte


Prof. Sakalovskio sūnus,
Dagnė Jakševičiūtė,
Beatričė Grincevičiūtė,
Monika Mironaitė, prof.
Sakalovskio žmona, 1960 m.


Monika Mironaitė, 1950 m.

Su Vladu Fetodu
Sipavičiumi, 1931 m.


Monika Mironaitė, 1951 m.

Monika Mironaitė, Rusų
dramos teatro spektaklis
„Taifūnas“, 1958.11.16


Vilniaus Mažasis teatras,
spektaklis „Tyli naktis“,
Monika Mironaitė – motina


Akademinis dramos teatras,
spektaklis „Nora“, Monika
Mironaitė – Nora,
1942.10.31


Akademinis dramos
teatras, spektaklis „Žana“,
Monika Mironaitė –
Svetlana Sverčkova,
1986.09.27


Akademinis dramos
teatras, spektaklis „Tyli
naktis“, Monika Mironaitė
– motina, 1984.06.06


Akademinis dramos
teatras, spektaklis „
Makropulo receptas“,
Monika Mironaitė – Marti,
1973.02.24


Monika Mironaitė ir
Juozas Baltušis savo bute,
1973 m.


Rusų dramos teatras,
spektaklis „Pigmalionas“,
Monika Mironaitė – Eliza
Dulitl, 1961.09.04


Rusų dramos teatras,
spektaklis „Nora“, Monika
Mironaitė – Nora, 1959 m.


Rusų dramos teatras,
spektaklis „Dviese
sūpuoklėse“, Monika
Mironaitė – Gitel Morka,
1962 m.


Lietuvos televizijoje po TV
spektaklio „Pelėkautai“,
Vaiva Mainelytė, Monika
Mironaitė, Virginija
Kochanskytė, 1984 m.


Akademinis dramos
teatras, spektaklis „Vyšnių
sodai“, Monika Mironaitė
– Ranevskaja, 1979.02.09


Rusų dramos teatras,
spektaklis „Bajorų gūžta“,
Monika Mironaitė – Liza,
1956.12.01


Monika Mironaitė grimo
kambaryje, spektaklis
„Mielasis apgavikas“,
1964.04.29


Švenčiant Mironaitės 60-metį,
priekyje sėdi A. Škuidaitė,
II eilė: Klimavičiūtė, J. Baltušis,
D. Jakševičiūtė, I. Sakalienė,
V. Jurkūnas, III eilė: A. Pulikas,
Juozėnaitė, M. Mironaitė,
L. Noreika, 1973 m.


Rusų dramos teatras,
spektaklis „Idiotas“, Monika
Mironaitė – Nastasija
Filipovna, 1963 m.


Monika Mironaitė
Menininkų rūmuose
poezijos vakare, 1978 m.

 

© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2013

© Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, fotografijos, 2013

Daugiau apie Grincevičiūtės memorialinį butą-muziejų "Beatričės namai"

 

atgal į virtualių parodų salę..

www.vilniausmuziejai.lt

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus