Rengėjas: Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos
B. Grincevičiūtės memorialinio buto-muziejaus "Beatričės namai"Partneris: Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
2013 m. balandžio 25 d. sukako 100 metų, kai gimė žymi lietuvių aktorė, ilgametė Beatričės Grincevičiūtės draugė Monika Mironaitė.
Beatričės ir Monikos draugystė buvo nuoširdi ir patikrinta laiko, todėl tęsėsi ne vieną dešimtmetį. Neatsitiktinis ir gilus domėjimasis menais buvo tas kertinis akmuo, sustiprinęs Beatričės ir Monikos tarpusavio ryšį. Dėl regėjimo negalios Beatričės pažinimo laukas buvo siauresnis, bet nepaisant to, jos dainavimui būdingas gilus kūrinio pajautimas ir įtaigus poetinio teksto pateikimas. Monika, imdama iš gyvenimų platesnį spalvų spektrą, sukuria vaidmenis, kurie išsiskiria įtaiga ir ypatingu muzikalumu. Žymus lietuvių kompozitorius K.V. Banaitis, kalbėdamas apie savo mokinę yra pasakęs, jog Monika turėjusi nuostabią vaidybinę dovaną su „turtinga sielos kontrastų ir atspalvių gama“, o sukurtuose vaidmenyse „stipriai jaučiamas muzikos elementas“ .
M. Mironaitės gyvenimas kupinas įvairių Teatro Primadonai būdingų išgyvenimų: ieškojimų ir praradimų, pakilimų ir nuosmukių, tikros ar neatpažintos meilės potyrių ir begalė įvairiausių tiek sceninių, tiek kasdieniškų patirčių, o jų pynė vainikuoja ne tik puikios aktorės, bet ir žavios moters portretą.
Greta išskirtinio sugebėjimo vaidinti, Monika Mironaitė gražiai piešė bei rašė, grojo smuiku ir puikiai skambino pianinu. Tikriausiai aktorė galėjo tapti ir profesionale muzike, nes fortepijono paslapčių mokėsi pas Boriso Dauguviečio seserį Lidiją Francovą Malko, kuri skatino žymiąją aktorę pasukti atlikėjos keliu. Pokalbyje su A. Juozaičiu didi aktorė prasitarė: „Ko tik aš nedariau. Buvau labai godi ... dvasiškai“. Žymi teatro kritikė A. Girdzijauskaitė straipsnyje „Mažas eskizas dideliam portretui“ teigia, kad M. Mironaitė „niekada nebuvo vien aktorė, o kūrė teatre, nes teatras gal tik atsitiktinumo dėka jai tapo būtina poveikio žmonėms forma. Jei likimas nebūtų jos atvedęs į teatrą, gal šiandien ji būtų rašytoja, gal dailininke, o gal muzikantė, nes nėra tokios kūrybos formos, kuri jai būtų visiškai svetima“ .
Šiandien „Beatričės namai“ kviečia prisiminti gražiausius M. Mironaitės teatro vaidmenis, gyvenimo momentus ir pristato jai skirtą virtualią parodą.
Informacija iš knygos „Monika Mironaitė Apie gyvenimą, meilę, kūrybą...“, sudarytoja Dagnė Jakševičiūtė ( „Margi raštai“ 2002).
Dėkojame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, leidusiam naudoti fotografijas iš muziejaus rinkinio.
© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2013
© Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, fotografijos, 2013
Daugiau apie Grincevičiūtės memorialinį butą-muziejų "Beatričės namai"