Vos pusantrų metų 1941 kilus karui, likau be tėvų. Jiedu nuo
karo sumaišties pasitraukė į
Rusiją (grįžę tvirtino pasibaisėję ja). Mane, kad
išgyvenčiau, paliko močiutės Elenos ir tėvelio Merkelio Račkauskų globai. Augau
jujų namuose Kaune, Fredoje.
Tėvas man Tėtušis, o Račkauskas Tėvelis arba Telė. Taip jį pakrikštijau
visai mažas būdamas. Tas vardas prilipo ir, rodos, pats Telė prie jo ilgainiui
priprato. Taip tarpusavy lig šiol jį ir vadinam.
Praūžė karas. Grįžo Tėtušiukas ir Mama. Džiaugsmas ilgai netruko. Tėvas
mirė jaunas. Mane, septynmetį, vėl paliko Tėvelio rūpesčiui... Dabar suvis iki
pilnametystės. Telė man vis padėjo: gynė nuo negandų, gelbėjo iš visokių bėdų.
Mokiausi Fredos pradžios mokykloje. Joje tik dvi klasės vienoje I III,
kitoje II IV skyriai. Drapanos sukabintos kampe. Koridoriuje aliuminio
kubilas ir grandinėle prirakintas puodukas. Istorijos vadovėlyje sovietiniams
dignitoriams adata išbadžiau akis ir apvedžiojau rašalu. Vakare, ruošiant
pamokas Tėvelis pamatė, ką pridirbau. Siaubo apimtas (buvo 1950-ieji) naktį
dviračiu numynė į Kauną, prikėlė iš miego pažįstamą leidyklos redaktorių, gavo
visai naują istorijos vadovėlį su antspaudu Signalinis viršelyje ir pakeitė
juo mano subjaurotą. Pastarąjį sudegino krosnyje.
Skęstu sodo gale iškastame tvenkinyje. Laimei, netoli yra Telė. Čiumpa už
pakarpos, ištraukia visą šlapią ir labai kietos plaštakos smūgiu man per
užpakalį atgaivina. Duoda išgerti šlakelį degtinės vaisto nuo visų ligų.
Guldo lovon, užklosto. Budžiu ar sapnuoju? Sidabru tviska vandens paviršius,
leidžiu sidabrinius burbulus. Visur aplink nuostabi vandens augalų žaluma... Už
sienos vos girdimai dūsauja fisharmonija. Taip Telė nusiramina po sukrėtimų.
1923 m. Merkelis Račkauskas Mažeikių progimnazijos direktorius. 1925 m.
Švietimo ministro įsakymu nuo rugpjūčio 1 d. mokyklai leista vadintis
gimnazija. M. Račkauskas laikomas pilnu gimnazijos įkūrėju, 1927 m. balandžio
29 d. išleidžiant direktorių Račkauską, buvęs to meto vicedirektorius Rene de
la Croix pedagogų tarybos posėdyje padėkojo už direktoriaus ketverių metų
nenuilstamą ir sėkmingą švietimo darbą Mažeikių gimnazijoje, kur jis buvo ne
tik gabus administratorius, bet ir pavyzdingas mokytojas, nuoširdus kolega. Nuo
1996.09.01 Mažeikiuose Merkelio Račkausko gimnazija.
Honorarą už Erazmo iš Roterdamo Pagiriamasis žodis kvailybei vertimą
profesorius gerai panaudojo. Prie Kauno geležinkelio stoties tiesiai iš
atvykėlių rankų pirko tamsiai mėlynos spalvos kabrioletą Moskvič. Žemojoje
Fredoje panemunėje gyvenęs garsus motociklininkas Viktoras Severinas pamokė
vairavimo gudrybių. Tą pat vasarą Tėvelis, skulptorius Juozas Mikėnas ir aš
dešimtmetis leidomės kelionėn. Siaurais, vingiuotais, kalvotais dulkinais
vieškeliais, atviroje mašinėlėje, išmaišėm visą Žemaitiją. Nakvodavom pas
profesoriaus giminę ar tuomet dar gyvus pažįstamus. Poilsį rasdavom ūksminguose
medinių bažnytėlių šventoriuose. Mūsų klajones vainikavo Šatrijos kalno rodomi
tolių toliai. Stengėmės įžiūrėti trisdešimt bažnyčių tiek jų esą galima
giedroje pamatyti. Ligi šiol kasmet kopiu Šatrijon ir visiems laikams pamilau
Žemaitiją.
Dar Tėveliui esu dėkingas už gamtos ar muzikos darnos pajautos pamokas,
anksti pramoktas rusų ir lenkų, vėliau anglų ir esperanto kalbas. Ir, žinoma,
antikos išminties krislus sentencijas ir maksimas. Kad ir tokią, lig šiol man
mielą: omnia mea mecum porto.
1930 metais už ypatingus nuopelnus Lietuvai Merkelis Račkauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu Nr. 112.
Tragiška gyvenimo pabaiga iš nuo karo laikų lakyto Valterio šūvis sau
širdin ne silpnumo, liguistumo, o narsos ir didvyriškumo pavyzdys, antikos
principais gyvenusio šviesuolio pasirinkimas.
Vaikaitis Andrius Cvirka