Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos
Vencovų namai-muziejus pristato virtualią parodą
Petrui Cvirkai – 100. Antanas Venclova apie Petrą Cvirką

           
           […]  Aš išgyvenau greta Petro Cvirkos dvidešimt metų. Buvo laikų, kada mudu nutoldavome, bet gili ir artima draugystė rišo mus labai glaudžiai ir aš noriu užrašyti viską, ką atsimenu apie velionį – ne spaudai, bet sau ir jeigu šis sąsiuvinis išliks ilgesnį laiką – tiems, kurie gerbs velionio atminimą, kurie mylės jo knygas, kaip mes jas mylėjome.

           Petras Cvirka prieš mirtį gyveno Vilniuje, Sniadeckio g. 8, Rašytojų Sąjungos namuose, tuojau įėjus, pirmajame aukšte nuo dešinės. Perėjus per šaltą ir nejaukų kambarį, grįstą plytelėmis, įeidavai į jo kambarį, labai kukliai apstatytą. Šiame kambariukyje jis parašė paskutines savo noveles, čia jis miegodavo, o dirbdavo viršuje, kabinete – didžiuliame kambaryje su olandiškomis krosnimis. Čia jis ėjo Rašytojų S[ąjun]gos Valdybos Pirmininko pareigas, kurių visa siela nekentė. Jis buvo joks administratorius: tam jam trūko nuoseklumo, organizacinių gabumų. Jis man pasakojo, kaip CK jį privertė būti pirmininku, nepaisant jo pastangų nesutikti. Keliuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas pirmininko klausimas, jis, kaip sakėsi, buvęs privarytas prie verksmų. Jo šeima (žmona ir sūnus) gyveno Kaune (Trakų g. 27), gražiame atskirame namelyje, kuriame dabar, mano pasiūlymu, atrodo, bus įrengtas velionio vardo muziejus. Jo svajonė, karui pasibaigus, buvo gyventi laisvai, turėti daug laiko skaityti, galvoti, rašyti. Visos tos svajonės sugriuvo. Jis buvo priverstas gyventi Vilniuje. Galvojo į Vilnių perkelti šeimą, bet jokios pastangos gauti butą nedavė rezultatų. Galų gale jis surado namuką greta manęs (Uosto g. ant kalno), kurį jam buvo pažadėta atremontuoti. Jis labai džiaugėsi ir galvojo, kad remontas prasidės š. m. [1947] gegužės pirmosiomis dienomis. Deja, nelemta jam buvo jame įsikurti.

           Pastaruoju laiku pas mus jis užeidavo labai dažnai – beveik kas antrą dieną. Mano žmona stengdavosi jį pavaišinti, bet jis mažai tevalgydavo ir beveik visai negerdavo. Jį labai mėgo mano 9 metų sūnus Tomas – Petras visada rasdavo bendrą kalbą – vaikišką ir drauge vyrišką – su berniuku, pasakodavo jam įdomiausias istorijas, stebėjosi vaiko protu ir išsilavinimu. Aš netgi manau, kai mano sūnus ėmė daugiau prisirišti prie jo, negu prie manęs. Mano sūnų jis įkalbinėjo įsitaisyti autografų knygą, kurią „po šimto metų jis galėsiąs už gerus pinigus parduoti į muziejų“, ir toje knygoje pats parašė pirmą įrašą: „Ir taip viskas prasideda dėde Petru, arba iš dėdės Petro. Petras Cvirka“. […]

Antanas Venclova, 1947.V.10
Rankraščio ištrauka (tekstas neredaguotas)
Venclovų namų-muziejaus rinkinys, Įk 3229/A 44

Daugiau Antano Venclovos prisiminimų apie Petrą Cvirką..
A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949



Petro Cvirkos motina Marija
Cvirkienė-Aleksaitė, mirusi 1946
metais, 1925 metų nuotrauka
(iš A. Venclovos sudarytos
“Knygos apie Petrą Cvirką”,
Valst. grož. lit. l-kla, 1949)

Petro Cvirkos tėvas Kazimieras
Cvirka, miręs 1921 metais
(nuotrauka iš A. Venclovos
sudarytos “Knygos apie
Petrą Cvirką”, Valst. grož.
lit. l-kla, 1949)

Petras Cvirka – Kauno meno
mokyklos mokinys (nuotrauka iš
A. Venclovos sudarytos
“Knygos apie Petrą Cvirką”,
Valst. grož. lit. l-kla, 1949)

Petras Cvirka ir Antanas
Venclova apie 1935 m..
(Venclovų namų-muziejaus
rinkinys F 1061)

A. Venclova (6-tas iš kairės) ir
P. Cvirka (9-tas iš kairės) su
“Raidės” spaustuvės
darbininkais, išleidus “Trečio
Fronto” Nr. 5, 1931 m. gegužės
mėn. (nuotrauka iš A. Venclovos
sudarytos “Knygos apie
Petrą Cvirką”,
Valst. grož. lit. l-kla, 1949)

1934 m. Melchioras Račkauskas
(antras iš kairės), toliau-Eliza
Venclovienė, Antanas Venclova,
Petras Cvirka Venclovų civilinės
metrikacijos dieną (nuotrauka
iš asmeninio Andriaus
Cvirkos archyvo)

P. Cvirka Kapryje, kopija
iš asmeninio Elizos
Venclovienės albumo.
(Venclovų namų-muziejaus
rinkinys, F 4)

P. Cvirka ir A. Venclova
Aukštutinėje Fredoje prie
Botanikos sodo (1939 m.
A. Venclovai atvykus į Fredą
po to, kai Hitleris užpuolė
Klaipėdą). (Venclovų namų-
muziejaus rinkinys, F 61)

A. Venclovos ir P. Cvirkos
knyga "Adolfas Hitleris",
Kaunas 1933.
Antraštinis lapas
(N. Mockutės fotografija)

Namai  Kaune, Aukštojoje
Fredoje (Technikos prosp. Nr.3)
kur Petras Cvirka gyveno 1935-
1940 metais. Čia buvo baigta
rašyti “Žemė maitintoja”,
parašytas romanas”Meisteris ir
sūnūs”, knygos “Cukriniai
avinėliai, “Kasdienės istorijos ir
kt. (nuotrauka iš A. Venclovos
sudarytos “Knygos apie
Petrą Cvirką”, Valst. grož.
lit. l-kla, 1949).

Petras Cvirka 1940
metais (nuotrauka iš
A. Venclovos sudarytos
“Knygos apie Petrą
Cvirką”, Valst. grož.
lit. l-kla, 1949)

Petro Cvirkos gyvenamasis
kambarys po karo Vilniuje,
Tarybinių Rašytojų Sąjungos
namuose (nuotrauka iš
A. Venclovos sudarytos
“Knygos apie Petrą
Cvirką”, Valst. grož.
lit. l-kla, 1949)

1946 metai. Iš kairės sėdi
K. Korsakas, A. Venclova,
A. Vienuolis, P. Cvirka.Stovi
R. Šarmaitis, J. Paukštelis,
T. Tilvytis. (Venclovų namų-
muziejaus rinkinys, F 1008)

1949 m. , Kaunas, prie Dailės
instituto, sėdi iš kairės:
T. Venclova, A. Cvirka
(P. Cvirkos sūnus),D. Tarabildienė,
M. Cvirkienė (P. Cvirkos našlė),
A. Venclova stovi kairėje.
(Venclovų namų-muziejaus
rinkinys, F 326)

Prie P. Cvirkos muziejaus,
1950 m. Iš kairės A. Venclova,
M. Cvirkienė, K. Vairas-
Račkauskas (muziejaus
direktorius), N. Tichonovas.
(Venclovų namų-muziejaus
rinkinys, F 1071)

Paminklo Petrui Cvirkai Vilniuje
atidengimo iškilmės. Kalba
Antanas Venclova. 1959 m.
(Venclovų namų muziejaus
rinkinys, Mp17)


******************

Parodą parengė Birutė Vagrienė ir Neringa Mockutė

© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2009

 

sugrižti į titulinį..