Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos |
Petras Cvirka prieš mirtį gyveno Vilniuje, Sniadeckio g. 8, Rašytojų Sąjungos namuose, tuojau įėjus, pirmajame aukšte nuo dešinės. Perėjus per šaltą ir nejaukų kambarį, grįstą plytelėmis, įeidavai į jo kambarį, labai kukliai apstatytą. Šiame kambariukyje jis parašė paskutines savo noveles, čia jis miegodavo, o dirbdavo viršuje, kabinete – didžiuliame kambaryje su olandiškomis krosnimis. Čia jis ėjo Rašytojų S[ąjun]gos Valdybos Pirmininko pareigas, kurių visa siela nekentė. Jis buvo joks administratorius: tam jam trūko nuoseklumo, organizacinių gabumų. Jis man pasakojo, kaip CK jį privertė būti pirmininku, nepaisant jo pastangų nesutikti. Keliuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas pirmininko klausimas, jis, kaip sakėsi, buvęs privarytas prie verksmų. Jo šeima (žmona ir sūnus) gyveno Kaune (Trakų g. 27), gražiame atskirame namelyje, kuriame dabar, mano pasiūlymu, atrodo, bus įrengtas velionio vardo muziejus. Jo svajonė, karui pasibaigus, buvo gyventi laisvai, turėti daug laiko skaityti, galvoti, rašyti. Visos tos svajonės sugriuvo. Jis buvo priverstas gyventi Vilniuje. Galvojo į Vilnių perkelti šeimą, bet jokios pastangos gauti butą nedavė rezultatų. Galų gale jis surado namuką greta manęs (Uosto g. ant kalno), kurį jam buvo pažadėta atremontuoti. Jis labai džiaugėsi ir galvojo, kad remontas prasidės š. m. [1947] gegužės pirmosiomis dienomis. Deja, nelemta jam buvo jame įsikurti. Pastaruoju laiku pas mus jis užeidavo labai dažnai – beveik kas antrą dieną. Mano žmona stengdavosi jį pavaišinti, bet jis mažai tevalgydavo ir beveik visai negerdavo. Jį labai mėgo mano 9 metų sūnus Tomas – Petras visada rasdavo bendrą kalbą – vaikišką ir drauge vyrišką – su berniuku, pasakodavo jam įdomiausias istorijas, stebėjosi vaiko protu ir išsilavinimu. Aš netgi manau, kai mano sūnus ėmė daugiau prisirišti prie jo, negu prie manęs. Mano sūnų jis įkalbinėjo įsitaisyti autografų knygą, kurią „po šimto metų jis galėsiąs už gerus pinigus parduoti į muziejų“, ir toje knygoje pats parašė pirmą įrašą: „Ir taip viskas prasideda dėde Petru, arba iš dėdės Petro. Petras Cvirka“. […] Antanas Venclova, 1947.V.10 Daugiau Antano Venclovos prisiminimų apie Petrą Cvirką.. |
Petro Cvirkos motina Marija Cvirkienė-Aleksaitė, mirusi 1946 metais, 1925 metų nuotrauka (iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949) |
Petro Cvirkos tėvas Kazimieras Cvirka, miręs 1921 metais (nuotrauka iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949) |
Petras Cvirka – Kauno meno mokyklos mokinys (nuotrauka iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949) |
Petras Cvirka ir Antanas Venclova apie 1935 m.. (Venclovų namų-muziejaus rinkinys F 1061) |
 A. Venclova (6-tas iš kairės) ir P. Cvirka (9-tas iš kairės) su “Raidės” spaustuvės darbininkais, išleidus “Trečio Fronto” Nr. 5, 1931 m. gegužės mėn. (nuotrauka iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949) |
 1934 m. Melchioras Račkauskas (antras iš kairės), toliau-Eliza Venclovienė, Antanas Venclova, Petras Cvirka Venclovų civilinės metrikacijos dieną (nuotrauka iš asmeninio Andriaus Cvirkos archyvo) |
P. Cvirka Kapryje, kopija iš asmeninio Elizos Venclovienės albumo. (Venclovų namų-muziejaus rinkinys, F 4) |
 P. Cvirka ir A. Venclova Aukštutinėje Fredoje prie Botanikos sodo (1939 m. A. Venclovai atvykus į Fredą po to, kai Hitleris užpuolė Klaipėdą). (Venclovų namų- muziejaus rinkinys, F 61) |
A. Venclovos ir P. Cvirkos knyga "Adolfas Hitleris", Kaunas 1933. Antraštinis lapas (N. Mockutės fotografija) |
 Namai Kaune, Aukštojoje Fredoje (Technikos prosp. Nr.3) kur Petras Cvirka gyveno 1935- 1940 metais. Čia buvo baigta rašyti “Žemė maitintoja”, parašytas romanas”Meisteris ir sūnūs”, knygos “Cukriniai avinėliai, “Kasdienės istorijos ir kt. (nuotrauka iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949). |
Petras Cvirka 1940 metais (nuotrauka iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949) |
 Petro Cvirkos gyvenamasis kambarys po karo Vilniuje, Tarybinių Rašytojų Sąjungos namuose (nuotrauka iš A. Venclovos sudarytos “Knygos apie Petrą Cvirką”, Valst. grož. lit. l-kla, 1949) |
 1946 metai. Iš kairės sėdi K. Korsakas, A. Venclova, A. Vienuolis, P. Cvirka.Stovi R. Šarmaitis, J. Paukštelis, T. Tilvytis. (Venclovų namų- muziejaus rinkinys, F 1008) |
1949 m. , Kaunas, prie Dailės instituto, sėdi iš kairės: T. Venclova, A. Cvirka (P. Cvirkos sūnus),D. Tarabildienė, M. Cvirkienė (P. Cvirkos našlė), A. Venclova stovi kairėje. (Venclovų namų-muziejaus rinkinys, F 326) |
 Prie P. Cvirkos muziejaus, 1950 m. Iš kairės A. Venclova, M. Cvirkienė, K. Vairas- Račkauskas (muziejaus direktorius), N. Tichonovas. (Venclovų namų-muziejaus rinkinys, F 1071) |
 Paminklo Petrui Cvirkai Vilniuje atidengimo iškilmės. Kalba Antanas Venclova. 1959 m. (Venclovų namų muziejaus rinkinys, Mp17) |
******************
Parodą parengė Birutė Vagrienė ir Neringa Mockutė
© Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, 2009