VIRTUALI VYTAUTO RAČKAUSKO FOTOGRAFIJŲ PARODA

PASKUTINĖ VASARA PAVELIUONYJE

Fotografijos iš Mindaugo Viktoro Janulaičio asmeninio archyvo (JAV)

            2009 m. Venclovų namai-muziejus minėjo Tomo Venclovos dėdės fotografo Vytauto Račkausko gimimo šimtmetį. Tais metais buvo parengta virtuali paroda, kurioje publikuota dalis Račkausko fotografijų iš asmeninio Andriaus Cvirkos archyvo: http://www.vilniausmuziejai.lt/venclova/Kauno_potvynis/index.htm
            Likusią dalį Vytauto Račkausko negatyvų saugo JAV gyvenantis Mindaugas Viktoras Janulaitis (Vytauto Račkausko žmonos Birutės Janulaitytės brolio Vytauto sūnus). Praėjusių metų vasarą muziejui nusišypsojo laimė pagaliau susitikti su Mindaugu, kuris aplankė Venclovų namus ir pasidalino savo prisiminimais apie Vytautą Račkauską. Grįžęs į JAV, Mindaugas netrukus nuskenavo ir sutvarkė turimus negatyvus, kuriuose – Lietuvos tarpukario, vokiečių okupacijos, 1944 m. pasitraukimo iš Lietuvos bei Perkeltųjų asmenų (DP) stovyklos Augsburge dokumentavimas. Vytauto Račkausko fotografijų palikimas pamažu susijungia į vientisą pasakojimą. Fotografijos iškalbingos, liudijančios laikmečio dvasią ir ištisos kartos, pasitraukusios su frontu, likimą.
            Vytautas Račkauskas buvo vedęs Birutę Janulaitytę (susituokė 1936 metais), kurios tėvas Petras Janulaitis (1887–1966) buvo turtingas ūkininkas, bendrovės „Sodyba“ (vaisių ir daržovių supirkimą, perdirbimą ir eksportą organizavusi bendrovė) įkūrėjas. 1919–1922 m. Lietuvos siaurųjų geležinkelių valdybos viršininkas. Nuo 1923 m. Janulaičiai gyveno Klaipėdoje. Tuo laikotarpiu Petras Janulaitis buvo vienas iš „Lietūkio“ kūrėjų ir ligi 1930 m. ėjo šios bendrovės prekybos skyriaus direktoriaus pareigas. 1939 m. Hitleriui okupavus Klaipėdos kraštą, Petras Janulaitis išmainė savo žemes Daugaliuose (panašu, kad buvusi dvaro žemė dabar  įeina į Šaulių mikrorajoną Klaipėdos mieste, ten yra Daugulių gatvė) į Paveliuonio dvarą su ūkiu (108 hektarai), priklausiusį  Lietuvos vokiečiui H. J. Fritz. Todėl Paveliuonio dvaras, buvęs  kairiajame Nemuno krante tiesiai  priešais Veliuonos miestelį, dar buvo vadinamas „Fricyne“.  Dabar dvaro nebelikę nei pėdsako. Šakių rajono paveldo žinovai sakė, kad net neįmanoma nustatyti vietos, kur stovėjo dvaro sodyba
            Petras Janulaitis turėjo tris vaikus – Birutę (g. 1914), Vytautą Petrą (g. 1916) ir Tautvydą (g. 1929). Abu sūnūs buvo rezistencijos dalyviai vokiečių okupacijos metu. Vytautas buvo kalinamas, bet šeimos ryšių dėka išlaisvintas. Janulaičiai mano, kad Eliza Venclovienė buvo paleista iš Gestapo kalėjimo taip pat jų šeimos pastangomis.
            Paveliuonyje Janulaičiai gyveno ir ūkininkavo neilgai – nuo 1939 metų iki 1944 metų vasaros. Unikalūs kadrai iš dvaro, įamžinę paskutines valandas prieš pasitraukimą. Moterys išsidėlioję namų apyvokos reikmenis renkasi, ką dėti į vežimus. Dulkančiu vieškeliu bėgliai traukia į Vakarus. Vežimų, didžiosios dalies rūpestingai sukrauto turto šeima neteko Rytprūsiuose, kai už vietas traukinyje buvo pareikalauta atiduoti arklius.
            Šie kadrai – vieni iš nedaugelio Lietuvos fotografijos istorijoje, kuriuose įamžintas traukimasis į Vakarus. Venclovų namai-muziejus dėkoja Mindaugui Viktorui Janulaičiui už bendradarbiavimą rengiant parodą ir leidimą naudoti parodoje jo asmeninio archyvo fotonuotraukas.

Parodos rengėja Justina Juozėnaitė,
Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namų-muziejaus vyr. fondų saugotoja
2018 m.