ŽIEMUŽĖS ŠĖKAS, VASAROS SNIEGAS
Žiemužės šėko, vasaros sniego
Aš pamariais ieškojau...
Nurimę vandens saulėje miega,
Plakasi man prie kojų.
Jauni, laimingi prieš daugel metų
Baltom pakrantėm ėjom,
Sekėm viršūnes žalių verpetų,
Tolyn žvaigždes lydėjom...
Ir rodės mudviem—pasaulio toliai
Didžiulę slepia mintį;
Ilgai ją sprendėm ir ligi šiolei
Nepajėgėm įminti.
Nesugebėjom suprast, ko bangos
Juodon bedugnėn skęsta,
Kodėl lyg vėtra širdis mums trankos
Ir tik kančioj subręsta.
Kodėl mes, metų sukauptą rūstį
Giliai širdy uždarę,
Ką iškentėję, vėl pasiskųsti
Ateiname prie marių...
Nurimę vandens saulėje miega,
Plakasi man prie kojų...
Žiemužės šėko, vasaros sniego
Aš pamariais ieškojau...
Palanga
1969. IX. 5
|