PRIEŠISTORIJA. 1935 - 1940 Varvaros Puškinos (1855-1935) didžiausias noras ir rūpestis po vyro Grigorijaus (1835-1905) mirties buvo išsaugoti turimas poeto A.Puškino relikvijas, o Markučių sodybos namą paversti poeto atminimo puoselėjimo Vilniuje centru. Tokią valią ji išreiškė 1935 m . testamentu, tapusiu pretekstu muziejui įsteigti. Priešmirtiniame testamente ji rašė, kad “…Markučių sodybos gyvenamasis namas visuomet būtų tokios būklės, kokios jis yra šiuo metu, man gyvenant, kad Markučių dvare būtų saugomas Didžiojo poeto A.Puškino atminimas, ir kad Markučių sodyba visuomet tarnautų kilniems kultūros tikslams”. Testamentu ji užrašė Vilniaus rusų draugijos globai Markučių dvaro centrinę sodybą su visu invetoriumi, ir pavedė Draugijai įkurti sodyboje A.Puškino muziejų bei jį tvarkyti. Kadangi visas Markučių dvaras, jo tarpe ir Vilniaus rusų draugijai užrašyta dalis dar V.Puškinai būnant gyvai skendo skolose, testamento vykdytoją įpareigojo pardavus likusį dvarą likviduoti įsiskolinimus ir perduoti Vilniaus rusų draugijos nuosavybėn užrašytą dvaro dalį be įsiskolinimų. 1935 m . mirus Markučių dvaro savininkei Varvarai Puškinai, testamento vykdytojas Vladimiras Nazimovas pradėjo testamentą vykdyti: spręsti dvaro įsiskolinimų likvidavimo klausimus bei rūpintis testatorės nurodytų sąlygų, A.Puškino muziejui įsisteigti dvaro centrinėje sodyboje, atsiradimu. V.Nazimovas V.Puškinos testamentu buvo įpareigotas likviduoti Markučių dvarą (apart Vilniaus rusų draugijai užrašytos dalies), gautomis lėšomis padengti skolas bei perduoti testamentu nurodytą dvaro centrinę sodybą Vilniaus rusų draugijai muziejui įsteigti. Didžiausia kliūtis perduoti testamentu užrašytą dvaro dalį būsimai A.Puškino muziejaus steigėjai - Vilniaus rusų draugijai - buvo didelės dvaro skolos. 1939 metais Markučių dvaro įsiskolinimai buvo tokie dideli, kad iškilo reali grėsmė dvarą parduoti iš varžytinių (LVCA F.415, Ap.4, B.261). Dėl leidimo likviduoti Markučių dvarą jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus burmistrą, įspėdamas jį, kad dvarą pardavus iš varžytinių A.Puškino muziejaus įsteigimas bus neįmanomas (LVCA F.415, Ap.4, B.261). Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė į V.Nazimovo nuogastavimus mažai kreipė dėmesio: 1940 m . balandžio 15 d. raštu Nr. 585 jam buvo atsakyta, kad "Markučių dvaro padariniai, apie kuriuos mini savo 1939. VI. 26 d. prašyme (LVCA F.415, Ap.4, B.261) p. Nazimovas nėra ir negali būti imami pagrindan, sudarant naujus parceliacijos projektus. Juk Vilniaus miesto s-bė nėra kalta, kad Markučių dvaras skęsta skolose". V.Nazimovas buvo sudaręs ir dvaro likvidacinį planą (LPM Ap. 03, B. 83) . Tačiau dėl situacijos sudėtingumo, begalės teisminių procesų su dvaro nuomininkais reikalai 1935 – 1939 m . sprendėsi labai lėtai, o įvykiai Lietuvoje pradedant 1939 m . keitėsi žaibiškai - susikūrė Lietuvos TSR. V.Nazimovui taip ir nepavyko įvykdyti Varvaros Puškinos testamento dalies, kuria jam buvo pavesta likviduoti visą Markučių dvarą, padengti įsiskolinimus ir perduoti Vilniaus rusų draugijai testamentu užrašytą dvaro centrinę sodybą muziejui įsteigti: Lietuvoje pasikeitė santvarka ir nuosavybės forma, savo veiklą sustabdė iki tol veikusios organizacijos - jų tarpe ir Vilniaus rusų draugija, kurios daugelis narių jau buvo areštuoti, ištremti arba įkalinti. Dvarai Lietuvoje, Jų tarpe ir Markučių dvaras, buvo nacionalizuoti (LVCA F. R-754, Ap.1, B.419). Toliau A.Puškino atminimo Vilniuje įamžinimo klausimais pradėjo rūpintis susiformavusios Lietuvos TSR vyriausybė. I. 1940-1949 METAI. MUZIEJAUS STEIGIMAS IR KURIMAS. A.PUŠKINO MUZIEJUS ŠVIETIMO LIAUDIES KOMISARIATO (KULTŪROS-ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PRIE LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS) SISTEMOS ĮSTAIGA Lietuvos TSR Ministrų taryba 1940 m . rugpjūčio 8 d. posėdyje nutarė padovanoti Markučių sodybos gyvenamąjį namą, parką ir išlikusį inventorių Maskvos valstybiniam A.Puškino muziejui (LVCA F-923, Ap. 1, B. 1558). Tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. Tyrinėjant Lietuvos valstybiniame centriniame archyve esančius dokumentus, susietus su muziejaus steigimu, yra aptiktas Kultūros-švietimo įstaigų komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Muziejų skyriaus inspektoriaus K.Meko referuojamas raštas Švietimo liaudies komisarui (LVCA F. R-762, Ap.1, B.419), kuriame yra pateiktos žinios apie Markučių dvarą 1940-1941 metais. Šis dokumentas yra be datos, tačiau iš jo konteksto galima datą nustatyti – tai 1941 m . sausis-vasaris. Šiuo raštu muziejų inspektorius nurodo, kad Markučių dvaro sodyba ir 14 ha parkas 1940 m . buvo nacionalizuotas Švietimo liaudies komisariato naudai, tikslu įsteigti A.Puškino muziejų. Tų pačių metų birželio mėn. apie Markučių dvarą buvo pranešta Maskvos A.Puškino muziejui (o rugpjūčio8 d. posėdyje LTSR MT priėmė dvaro dovanojimo Maskvos A.Puškino muziejui nutarimą), kuris žadėjo atsiųsti savo atstovus susipažinti su Markučių dvaru vietoje. Tačiau dabar, - praėjus daugiau negu pusei metų - Maskvos A.Puškino muziejus savo atstovų neatsiuntė (iš šios sakinio dalies galime nustatyti rašto datą). Toliau K.Mekas nurodo, kad nors Švietimo liaudies komisariatas ir perėmė Markučių dvarą savo žinion, tačiau komisariatas taip ir nenustatė ką su tuo dvaru daryti: ar steigti A.Puškino muziejų, ar ne. Jeigu būtų nuspręsta steigti muziejų, K.Mekas nurodo, kad tikslingiausia muziejaus steigimo reikalus būtų pavesti LTSR Mokslų akademijai. Iš šio rašto konteksto galima teigti, kad iki 1941 m . vasario mėn. A.Puškino muziejus Vilniuje teisiškai nebuvo įsteigtas. Nors 1940 m . rugpjūčio mėnesį Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentas įteikė V.Nazimovui įgaliojimą dėl Markučio dvaro centrinio pastato, parko ir kilnojamojo turto tvarkymo, globos ir saugojimo, ir V.Nazimovas tapo šio dvaro administratoriumi (LPM Ap. 03, B.108), o nuo 1940 08 01 iki 1941 05 01 buvo numatyti ir mokami atlyginimai keturiems Markučių dvaro darbininkams (LVCA F. R-762, Ap.1, B.419) - tai nėra tapatu savarankiškos įstaigos – Muziejaus - sąvokai. Šiais veiksmais tur būt buvo daugiau siekiama spręsti nacionalizuoto dvaro saugos klausimus. Iš Lietuvos valstybiniame centriniame archyve esančių negausių 1940 – 1943 metų laikotarpio, bei 1945-1949 ir vėlesnių metų bylose esančių dokumentų yra nustatyta, kad nuo 1941 m . kovo 25 d. Kultūros-švietimo įstaigų komiteto, prie LTSR Ministrų tarybos dokumentuose jau figuravo Markučių dvaro muziejus: Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisariato Politinio švietimo valdybos 1941 m . balandžio 24 d. nutarimu buvo patvirtintas Markučių dvaro muziejaus etatų sąrašas (LVCA F. R-762, Ap.1, B.419), o 1941 m . kovo 25 d. Markučių dvaro muziejui buvo numatyta 10000 rublių pašalpa 1941 metams. Muziejus figuravo Kraštotyros muziejų saraše (LVCA F. R-762, Ap.1, B.419). Muziejaus vedėjo pareigas tuo metu ėjo buvęs Markučių dvaro administratorius V.Nazimovas. Nors pačio A.Puškino muziejaus steigimo akto ir patvirtintų nuostatų nepavyko surasti (yra išlikę labai nedaug prieškario ir karo laikotarpių dokumentų), tačiau iš išlikusių Lietuvos valstybiniame centriniame archyve dokumentų yra galimybė teigimui, kad nuo 1940 m . iki 1949 m . liepos 9 d. muziejus teisiškai figuravo kaip Kultūros-švietimo įstaigų komiteto, prie LTSR Ministrų Tarybos, muziejus. 1950 metais Lietuvos TSR Ministrų tarybos nurodymu Lietuvos TSR Mokslų akademijos Literatūros institutas buvo įpareigotas pateikti Ministrų tarybai A.Puškino muziejaus istorijos duomenis, kuriuos parengė, ir 1950 m . kovo 14 d. raštu pateikė šio instituto direktorius, profesorius K.Korsakas (LVCA F. R-754, Ap.2, B.240, L.162 - 164). Parengtoje pažymoje muziejaus steigimo aktas taip pat nenurodomas, o tik gana abstrakčiai yra pabrėžiama, kad "Tarybinei armijai išlaisvinus Tarybų Lietuvą, Markučių sodyba, pastatai ir visas turtas perėjo Vilniaus m. Vykdomojo komiteto žinion. Vilniaus m. Vykdomojo komiteto Kultūros-švietimo skyrius patį namą šiek tiek atremontavo ir 1946 m . įruošė (ne įsteigė (pastaba) A.Puškino vardo memorialinį muziejų, kurį 1948 m . rugsėjo mėn. atidarė viešam lankymui". Dėl to galima ir kita, susieta su muziejaus steigimu, galimybė: dėl prieškario, karo ir pokario metų įvykių sudėtingumo A.Puškino muziejus nebuvo įsteigtas pagal nustatytą tvarką (muziejai 1940-1941 bei vėlesniais metais buvo steigiami Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimais bei tvirtinami jų nuostatai. Lietuvos valstybiniame centriniame archyve yra išlikę šiuo laikotarpiu steigtų A.Mickevičiaus, žydų, Vilniaus kultūros bei kitų muziejų steigimo dokumentai), o paprasčiausiai, mirus Markučių dvaro savininkei V.Puškinai, nuo 1935 m . veikė šiame dvare velionės savininkės testamento pagrindu, teisiškai neįsteigtas. Juolab, apie tai netiesiogiai užsimena ir prof. K.Korsakas savo muziejaus istorijos duomenų pažymoje "Sodyba, kaip turinti memorialinės reikšmės, jau šiuo metu (turima mintyje 1935- 1940 m .) buvo lankoma visuomenės" (LVCA F. R-754, Ap.2, B240, L.163), bei Muziejų ir senovės paminklų skyriaus viršininko Matulionio 1946 – 1947 metų raštas “Lietuvos TSR muziejų šiandieninė būklė” (LVCA F. R-754, Ap. 4, B. 667, L . 96) – pateiktame Lietuvos TSR 1946 – 1947 m .veikiančių muziejų sąraše iš viso nėra nei Markučių dvaro, nei A.Puškino muziejų. Prielaidas šiam teiginiui patvirtinti sudaro ir Lietuvos valstybiniame centriniame archyve aptiktas 1941 metų dokumentas (rašto Liaudies komisarų tarybai projektas), kuriame teigiama, kad visi kraštotyros muziejai turi vadovautis bendru Kraštotyros muziejų statutu ir pateiktas tokio statuto projektas (LVCA F. R-762, Ap.1, B. 419, L . 24-25, 33-34a), o Markučių dvaro muziejus 1941 metais buvo Liaudies švietimo komisariato Kraštotyros muziejų sąraše (LVCA F.R-762, Ap.1, B.419, L.57). Literatūrinio A.Puškino muziejaus archyve yra saugomi 1948 01 30 Kultūros-švietimo komiteto, prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos patvirtinti A.Puškino vardo memorialinio muziejaus nuostatai (LPM Ap.1, B.18). Nuostatai parengti, vėlgi, pagal tipinius Memorialinių muziejų nuostatus. Beje, šiuose nuostatuose yra patvirtinama, kad A.Puškino vardo memorialinis muziejus yra Kultūros-švietimo įstaigų komiteto, prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, muziejų sistemoje bei Vilniaus miesto vykdomojo komiteto kultūros-švietimo darbo skyriaus betarpiškoje žinioje. Literatūrinio A.Puškino muziejaus archyve yra taip pat saugomas muziejaus direktoriaus 1948 03 25 raštas Kraštotyros ir muziejų darbo Mokslinio tyrimo institutui (LPM Ap.1, B.23), kuriame nurodoma, kad formaliai muziejus buvo įsteigtas 1935 m . Kitas muziejaus archyve (LPM Ap.1, B.1) saugomas dokumentas – muziejaus ataskaita Kultūros-švietimo komitetui tai dar kartą patvirtina ir patikslina, kad muziejaus steigėja 1935 m . buvo Vilniaus rusų draugija, o realiai veiklą muziejus pradėjo 1940 m . Muziejaus archyve saugomame muziejaus direktoriaus rašte Vilniaus valstybiniam Dailės muziejaus direktoriui, į šio muziejaus 1951 03 19 paklausimą Nr. 144 (LPM Ap.1, B.38) yra nurodoma, kad "A.Puškino muziejus įsteigtas 1935 m . gruodžio 11 d. Jį įsteigė Vilniaus rusų bendruomenė vykdydama V.Puškinos testamentą, o 1940 m . įsteigtą muziejų perėmė Vilniaus miesto vykdomasis komitetas". Šiai ( 1935 m .) steigimo datai prieštarauja muziejaus direktoriaus I.Vosyliaus ir Rašytojų sąjungos nario J.Butenio 1954 11 16 aktas apie A.Puškino muziejų (LAP Ap.1, B.43f) – šiame dokumente teigiama, kad A.Puškino muziejus pradėjo organizuotis tik 1940- 1941 m . Prieštaravimai sutinkami ir kituose dokumentuose. Nei vienas iš muziejaus direktorių nenurodo konkretaus muziejaus steigimo akto, nors to reikalavo patvirtintos tuometinių ataskaitų formos. Dėl to kyla abejonių jų teiginių, kad muziejus buvo įsteigtas 1935 metais, teisingumu. Tai patvirtina ir aukščiau minimas Kultūros-švietimo įstaigų komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Muziejų skyriaus inspektoriaus K.Meko raštas Švietimo liaudies komisarui, kuriame teigiama, kad 1940 m . buvo perimtas ne muziejus, o nacionalizuotas Markučių dvaras, bei V. Nazimovo teiginys jo 1939 m . birželio 26 d. rašte Vilniaus miesto burmistrui (LVCA F.415, Ap.4, B.261) “…visos aplinkybės sudaro tokią padėtį, jog nebus galima išpildyti velionės B.Puškinienės valios, pareikštos jos testamente, prarandant visą turtą”. Tačiau šitam teiginiui prieštarauja Švietimo liaudies komiteto Muziejų ir senovės paminklų valdybos viršininko E.Frolovo 1945 m . rugsėjo 26 d. raštas Nr. 4503 LKP 1-jam sekretoriui A.Sniečkui (Kultūros ministerijos archyvas, F. A.Puškino muziejus 1940-1946). Šiame rašte yra teigiama, kad “Varvara Puškina priešmirtiniame testamente pareiškė, kad Markučių dvaro centriniame name niekas negali būti pakeista ir užrašė jį Vilniaus rusų draugijai. Priešmirtinė V.Puškinos valia buvo šventai vykdoma rusų tautybės žmonių: parkas ir sodas buvo prižiūrimi, name buvo įsteigtas muziejus. Tai buvo nuostabus muziejus…” (tokiu atveju jis turėjo būti įsteigtas 1935-1940 metų laikotarpyje kaip visuomeninis Vilniaus rusų draugijos muziejus. Naujai susiformavusi Lietuvos TSR vyriausybė tokiu atveju turėjo perimti Draugijos įsteigtą visuomeninį muziejų Markučių dvaro centriniame name, o ne Markučių dvarą. Tačiau dokumentų, kuriais tuometinė vyriausybė ar jos institucijos patvirtintų šį teiginį, apart aukščiau minimo Švietimo liaudies komiteto Muziejų ir senovės paminklų valdybos viršininko E.Frolovo 1945 m . rugsėjo 26 d. raštą Nr. 4503 LKP 1-jam sekretoriui A.Sniečkui (Kultūros ministerijos archyvas, F. “A.Puškino muziejus 1940- 1946” ), archyvuose aptikti neteko. Tačiau archyve surastas pirmasis juridinis dokumentas, kuriame figuruoja Markučių dvaro (A.Puškino muziejaus prototipas) muziejus ( 1941 m . kovo 25 d. patvirtintas Kraštotyros muziejams 1941 metams skirtų pašalpų paskirstymas (LVCA F.R-762, Ap.1, B.419, L.57) įrodo, kad nuo 1941 m . kovo 25 d. Vilniuje veikė valstybės globojamas Markučių dvaro muziejus. Lietuvos valstybiniame centriniame archyve pavyko surasti eilę dokumentų, kuriuose atsispindi įvairūs muziejaus veiklos procesai 1940 – 1949 metais. Aptikta įdomi medžiaga apie Markučiuose buvusių memorialinių poeto A.Puškino daiktų likimą: TSRS Mokslų akademija 1945 12 14 raštu Nr. 1-4 (LVCA F. R-754, Ap. 332 L . 85) kreipėsi Į Lietuvos TSR Ministrų tarybą su prašymu grąžinti A.Puškino memorialinius daiktus, esančius Markučiuose (kuriuos G.Puškinas atsivežė persikeldamas čia gyventi) TSRS Mokslų akademijos Literatūros institututo “Puškinskii dom” žinioje esančiam muziejui “Puškinskii zapovednik” Michailovskoje. Į tai Liaudies komisarų tarybos 1945 12 24 raštu Nr. 11568 Kultūros-švietimo įstaigų komitetui (Kultūros ministerijos archyvas. F. A.Puškino muziejus 1940-1946) Kultūros-švietimo įstaigų komitetas buvo įpareigotas pateikti informaciją šiuo klausimu. Šiame rašte yra Kultūros-švietimo įstaigų komiteto Muziejų ir senovės paminklų skyriaus viršininko J.Petrulio ranka rašyta rezoliucija, kurioje teigiama, kad “ 1939. X. 16 aktu (tik nežinia kuo remiantis) ir Ministrų tarybos 1940 VIII 12 nutarimu Nr. 922, dalis Puškino v. muziejaus Markučiuose daiktų yra perduoti Puškino muziejui Maskvoje. – Gal “ dar rastusi” perdavimui, bet prašyti kompensuoti Liet. TSR liečiančiais retesniais spausdiniais ar šiaip dokumentais. Parašas – J.Petr.” Kultūros švietimo įstaigų komitetas 1946 01 03 raštu Nr. 106 papildomai informavo Lietuvos TSR Komisarų tarybą, kad dalis Puškino muziejaus daiktų 1940 m . buvo perduota Puškino muziejui Maskvoje, ir patvirtino šį faktą (LVCA F. R-754, Ap.4, B.332, L92). Vėliau – 1946 05 04 raštu Nr. 632 (LVCA F. R-754, Ap.4, B.332, L.84) dar kartą papildė informaciją, kad karo metais Puškino muziejus buvo keletą kartų apiplėštas ir netekęs daugelio eksponatų. Išlikę eksponatai kilme bei charakteriu nėra susiję su A.Puškino asmenybe, todėl juos perduoti Maskvos Puškino muziejui nėra tikslinga. (Čia dėl neaiškių priežasčių yra maišomi du A.Puškino muziejai – Maskvos ir Pskovo srities Michailovsakoje kaime (greičiausiai turima mintyje pačią TSRS Mokslų akademiją, esančią Maskvoje. Jos žinioje buvo minimi muziejai ir Akademija siuntė raštus LTSR Ministrų tarybai). Karui pasibaigus TSRS Mokslų akademijos Literatūros instituto žinioje esantis muziejus “Puškinskii zapovednik” 1946 03 11 raštu (LVCA F. R-754, Ap.4, B.332) kreipėsi į Lietuvos TSR Liaudies komisarų Tarybą, prašydamas informuoti apie Markučių sodybos likimą po karo. Rašte primenama, kad 1940 m . Lietuvos TSR Ministrų Taryba pasiūlė perduoti eilę Markučiuose esančių A.Puškino memorialinių daiktų muziejui “Puškinskii zapovednik”,esančiam Pskovo srityje, ir prašo informuoti, ar šie daiktai išliko, ir ar negali būti jie perduoti “Puškinskii zapovednik” muziejui dabar. Tolesnių šio klausimo sprendimo dokumentų archyve nepavyko aptikti. (Nors Lietuvos valstybiniame centriniame archyve aptiktas gana įdomus dokumentas: Kultūros švietimo įstaigų komitetas 1946 05 04 raštu Nr. 663/98 informavo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininką, kad Pskovo muziejaus prašyti eksponatai yra tam muziejui pasiųsti kartu su 1946 m . sausio mėn. 8 d. raštu Nr. 98. (LVCA F. R-754, Ap 4, B.332, L.91). Pskovo kraštotyros muziejus 1946 04 raštu Nr. 88 patvirtino, kad eksponatai, kurių prašė muziejus, yra gauti (LVCA F. R-754, Ap.4, B.332, L.87). Tačiau iš archyve išlikusių dokumentų nepavyko surasti įrodymų (ar paneigimo) patvirtinančių, kad Pskovo srities kraštotyros muziejus yra tapatus Pskovo “Puškinskii zapovednik” muziejui. Kultūros-švietimo įstaigų komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos Muziejų skyriaus inspektoriaus K.Meko referuojamame rašte Švietimo liaudies komisarui (LVCA F. R-762, Ap.1, B.419) yra taip pat užsimenama, kad dalį A.Puškino memorialinių daiktų 1939 m . išsivežė Minsko Puškino muziejus, o pakvitavimai apie išvežtus daiktus randasi pas V.Nazimovą. Archyve nepavyko aptikti kitų šio klausimo dokumentų. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos archyve (F. A.Puškino muziejus 1940-1946) yra aptiktas 1946 m . rugpjūčio 10 d. aktas, kuriuo Kultūros-švietimo komiteto prie LKT pirmininkas A.Guziavičius perdavė, o Puškino komisijos prie TSRS Mokslų akademijos mokslinis sekretorius, profesorius L.Modzalevskis priėmė perdavimui į Literatūros institutą “Puškinskii dom”, prie TSRS Mokslų akademijos, šiuos daiktus iš A.Puškino vardo muziejaus Markučiuose: 1.Penkis paketus Grigorijaus Puškino, jo žmonos Varvaros Puškinos ir jos tėvo A.Melnikovo asmeninio susirašinėjimo raštų. 2.Vieną paketą Markučių dvaro kontraktų nuo 1864 m . 3.Septynis šimtus dvidešimt penkias G.Puškino, V.Puškinos ir jų giminių, o taip pat A.Melnikovo ir jo šeimos nuotraukų, saugotų šeimyniniuose albumuose. 4.Didžiojo Kunigaikščio K.Romanovo 1898 m . gruodžio 12 d. laiškas G.Puškinui dėl Michailovskoje dvaro pardavymo valstybei. 5.Prancūzų kalba parašytą knygą apie kunigaikštienę Nilson ir Adeliną Patti su dviem jų raštų faksimilėm. Iš Literatūrinio A.Puškino muziejaus archyve saugomų 1940-1948 metų laikotarpio dokumentų yra žinoma, kad pirmasis muziejaus direktorius V.Nazimovas rūpinosi muziejaus gerbūviu: sienų valymu, lubų apmušimu medžiaga, baldų, kilimų, paveikslų, staltiesių ir kitų daiktų priežiūra, memorialinių daiktų restauracija. Muziejus pradėjo pamažu kurtis. Yra išlikęs V.Nazimovo 1941 m . pasakojimo apie muziejaus pastatą ir kambarius aprašymas. V.Nazimovas buvo subrandinęs muziejaus kūrimo koncepciją, kurią stengėsi įgyvendinti: jo manymu būtina atlikti namo remontą, memorialinius daiktus perduoti A.Puškino muziejaus Maskvoje apskaitai su teise juos eksponuoti Markučiuose, restauruoti sienų, lūbų, baldų apmušalus pagamintus Michailovskoje baudžiaunininkių, o Markučių parką paversti rezervatu – išsaugoti kaip senų girių liekaną, atspindinčią Vilniaus krašto gamtovaizdį. Numatė ir priemonių rezervatui įsteigti planą: siekti rezervato įteisinimo, įrengti naują tvorą aplink parką bei įvairias anotacines lenteles, sudaryti sąrašą seniausių parko medžių, sodinti naujus medžius, sutvarkyti parko takelius. Tačiau 1941 m . birželio 21 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė muziejaus kuriamąjį darbą, o netrukus, 1941 m . spalio 22 d. V.Nazimovas mirė. Iki naujo muziejaus vedėjo paskyrimo vedėjos pareigas ėjo V.Nazimovo žmona Nadiežda Nazimova. Ji išsaugotą muziejaus turtą 1942 m . kovo 27 d. aktu perdavė naujai paskirtam muziejaus ūkvedžiui Jonui Valkauskui. 1941 –1945 m. karo metais buvę Markučių dvaro objektai – pagalbiniai ir ūkiniai pastatai pakalnėje bei sodas buvo visai sunaikinti. Iš parke esančių keturių tvenkinių liko du (kiti du buvo susprogdinti), buvo išgrobstyta daug vertingų paveikslų, baldų, knygų. Tačiau muziejus gyvavo, apie ką liūdija 1944 m . rugsėjo 27 d. įrašas muziejaus svečių knygoje (apsilankiusios tarybinės armijos karės – merginos dėkoja muziejaus darbuotojams už išsaugotą A.Puškino dvasią). Lietuvos TSR Liaudies komisarų tarybos 1944 m . lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 179 “Dėl Lietuvos TSR muziejų veiklos atnaujinimo” (LVCA F. R-754, B.16, P. 40-41) atvaduotoje nuo vokiečių Lietuvos TSR teritorijoje buvo atnaujintas 34 muziejų veikimas, jų tarpe ir Puškino muziejaus. Šiuo nutarimu vietų vykdomieji komitetai buvo įpareigoti suteikti visokeriopą materialinę-ūkinę paramą veiklą atnaujinusiems muziejams bei užtikrinti jų apsaugą. Pokario metais muziejus buvo dažnai plėšiamas. Buvo pagrobta nemažai daiktų. Didžiausi apiplėšimai įvyko 1945 m . liepos mėnesį (LVCA F. R-754, Ap. 4, B. 332, L . 167) Dėl šios priežasties 1945 m . spalio mėnesį Kultūros-švietimo komitetas priėmė nutarimą apgyvendinti muziejaus patalpose 20 mokinių. Tai buvo daroma siekiant apsaugoti muziejų nuo galimų plėšimų. Muziejaus kurimo darbai tęsėsi: 1945 m . muziejuje dirbo 3 etatiniai darbuotojai, remontui ir moksliniams tyrimams buvo skirta 3000 rublių. 1946 m . muziejui vadovavo V.Pavliukovskis. Prasidėjo muziejaus remontas. Buvo katalogizuojamos knygos, grupuojami ir inventorinami eksponatai, kuriama dviejų dalių ekspozicija, kurioje atsispindėjo XX a. pirmojo ketvirčio vidutinio dvarininko buitis ir poeto A.Puškino gyvenimo ir kūrybos apžvalga. 1947 m . gruodžio 7 d. buvo patvirtinta muziejaus taryba, į kurią įėjo muziejaus direktorius V.Pavlikovskis, muziejaus mokslinis bendradarbis V.Banevičius, Kultūros-švietimo skyriaus darbuotoja L.Ruskich, Vilniaus 3-osios bibliotekos direktorius Umbrasas. Muziejaus darbuotojai ir toliau sistemino medžiagą, tvarkė dokumentus, susirašinėjo su A.Puškino muziejumi Maskvoje, iš šio muziejaus gavo nemažai eksponatų. Muziejaus bazės kurimas ėjo į pabaigą. Po pusmečio, atlikus pastato remontą - 1948 metų rugsėjo mėnesį muziejus atvėrė duris lankytojams ir nenutrūkstamai gyvuoja ligi šiol. Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1949 m . liepos 9 d. nutarimu Nr. 500 “Dėl A.S.Puškino vardo muziejaus perdavimo Lietuvos TSR Mokslų akademijai” (LVCA F. R-754, Ap.2, B. 144, L . 87) įpareigojo Kultūros-švietimo įstaigų komitetą perduoti Lietuvos TSR Mokslų akademijai A.S.Puškino vardo muziejų ir Markučių parką pagal 1949 m . liepos 1 d. balansą ir turimais etatais. Šiuo nutarimu Lietuvos TSR Mokslų akademijai buvo pavesta paruošti projektą muziejaus ekspozicijos struktūros profiliui ir etatams pakeisti, sudaryti sąmatą pastatui kapitaliai remontuoti bei parkui sutvarkyti ir pateikti tai Ministrų tarybai tvirtinti. Tyrinėjant minėto Ministrų Tarybos nutarimo parengiamuosius dokumentus, yra nustatyta, kad Kultūros-švietimo įstaigų komitetas, prie LTSR MT, 1949 m . gegužės 6 d. raštu Nr. 7/809 (LVCA F. R-754, Ap.2, B.144) pats kreipėsi į Ministrų tarybą ir inicijavo šio sprendimo priėmimą. Lietuvos TSR Mokslų akademija 1949 m . gegužės 13 d. raštu Nr. 1361 Lietuvos TSR Ministrų Tarybai (LVCA F. R-754, Ap.2, B.144) prašė šio nutarimo priėmimą laikinai sustabdyti, nes abejojo tokio perdavimo tikslingumu: specialiai šiam reikalui sudaryta komisija savo 1949 m . gegužės 9 d. pranešime dėl A.Puškino muziejaus būklės ir sutvarkymo (LVCA F. R-754, Ap.2, B.144) nustatė, kad dabartinė muziejaus būklė yra nepatenkinama: muziejaus pastatas reikalauja kapitalinio remonto, 17 ha parkas yra apleistas, muziejaus profilis nėra aiškus – pagrindinius eksponatus sudarantys įvairūs baldai nieko bendro neturi su A.Puškino atminimu ir literatūra, įruošta A.Puškino gyvenimo ir kūrybos ekspozicija yra gana silpna ir mėgėjiška, muziejaus kadrai nepakankami ir per mažai apmokami, silpna jų kvalifikacija. Toliau komisija nurodo, kokių būriniausių priemonių reikėtų imtis muziejaus būklei pagerinti ir ekspozicijai sutvarkyti: reikėtų atlikti namo kapitalinį remontą, kuriam reikėtų išskirti apie 120000 rublių, sutvarkyti muziejaus parką – jį visą, arba jį sumažinus - aptverti, įrengti laiptelius, suolus, gėlynus (sąmatinė darbų vertė 60000 rublių), nustatyti muziejaus profilį ir išsiaiškinti daugelio esamų daiktų reikšmingumą A.Puškino atminimo atžvilgiu bei pertvarkyti ekspoziciją. Visų darbų sąmatinė vertė, pagal tuometinius paskaičiavimus, siekia 250000 rublių. Komisija nutarė, kad muziejų perduoti LTSR Mokslų akademijai nėra tikslinga, nes A.Puškino muziejus dabartiniu savo profiliu nėra mokslinio pobūdžio muziejus, o jo eksponatai nieko bendro neturi su poeto palikimo nagrinėjimu. Toks perdavimas įpareigotų Akademiją pasukti šio muziejaus veiklą moksline kryptimi, o tam nėra jokio objektyvaus pagrindo pačiame muziejuje. Mokslų akademija tai pat nedisponuoja tokiomis lėšomis, kurių reikėtų muziejų tinkamai sutvarkyti. Komisijos nuomone šis muziejus ir toliau turėtų likti Kultūros-švietimo komiteto sistemoje. Maždaug tuo pačiu metu ( 1949 m . birželio 5-13 dienomis) TSRS valstybinio Literatūros muziejaus vyr. mokslinė bendradarbė T.Ivanova buvo komandiruota į Vilnių, tikslu nustatyti Puškino muziejaus Vilniuje profilį. Jos darbas atsispindi 1949 06 26 ataskaitoje (LVCA F. R-754, Ap. 4, B. 1814). Savo ataskaitoje T.Ivanova nurodo, kad A.Puškino muziejus Vilniuje buvo atidarytas 1940 m . Vokiečių okupacijos metu (1941 – 1944 m .) muziejaus veikla buvo sustabdyta. Okupacijai pasibaigus – veikla tęsiama (LTSR Liaudies komisarų tarybos 1944 11 09 nutarimas Nr. 179 “Dėl Lietuvos TSR muziejų veiklos atnaujinimo (LVCA F.-R754, Ap. 4, B. 1884). T.Ivanovos nuomone Vilniaus A.Puškino muziejus profilis turėtų būti memorialinės - istorinės-literatūrinės krypties. Tai turėtų būti panašaus tipo muziejus, kaip Lermontovo, Tarchanovo, Ostrovskio muziejai Rusijoje. Ataskaitoje T.Ivanova pateikia pasiūlymus muziejaus ekspozijai įrengti, bei pabrėžia, kad Vilniaus A.Puškino muziejus turėtų būti sąjunginės reikšmės kultūros įstaiga. Lietuvos TSR Ministrų Taryba į Lietuvos Mokslų akademijos siūlymą neatsižvelgė ir priėmė sprendimą perduoti A.Puškino muziejų Lietuvos TSR Mokslų akademijai. Nuo 1949 metų liepos mėnesio A.Puškino muziejus perėjo į LTSR Mokslų akademijos sistemą. II. 1949-1955 METAI. MUZIEJUS LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJOS SISTEMOS ĮSTAIGA Lietuvos TSR Mokslų akademijos žinioje A.Puškino muziejus buvo nuo 1949 iki 1955 metų. Lietuvos TSR Ministrų taryba 1950 m . balandžio m. 13 d. nutarimu Nr. 287 "Dėl A.S.Puškino muziejaus Markučiuose reorganizavimo" (LVCA F. R-754, Ap. 2, B.240) siekdama reikiamai sutvarkyti muziejų, nutarė priskirti Lietuvos TSR Mokslų akademijos A.S.Puškino muziejų prie respublikinės reikšmės antros kategorijos muziejų ir įpareigojo Mokslų akademiją paruošti ir patvirtinti muziejaus Markučiuose profilį, sutvarkyti ekspoziciją, kapitališkai atremontuoti muziejų bei sutvarkyti parką prie muziejaus. Tyrinėjant šio Ministrų tarybos nutarimo parengiamuosius dokumentus yra nustatyta, kad tuo metu buvo svarstoma ir galimybė suteikti muziejui pirmos kategorijos (sąjunginės reikšmės) muziejaus statusą. Tačiau Lietuvos TSR Ministrų tarybos valstybinė Plano komisija 1950 m . sausio 21 d. raštu Nr. 15-144 Lietuvos TSR Ministrų tarybai (LVCA F. R-754, Ap. 2, B. 240, L . 161) tam paprieštaravo, teigdama, kad "yra netikslinga kreiptis į TSRS vadovybę dėl pirmos kategorijos muziejaus statuso, kurį turi tokie muziejai kaip Leningrado "Ermitažas" bei Maskvos "Tretjakovo galerija", suteikimo A.Puškino muziejui". Šiuo laikotarpiu buvo nustatytas muziejaus profilis bei pakeistas jo pavadinimas – iš A.Puškino vardo muziejaus jis tapo A.Puškino memorialiniu muziejumi. Tai matosi palyginus muziejaus pavadinimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1955 11 15 nutarime Nr. 485 (LCVA F. R-754, Ap.2, B. 1047) ir 1950 04 13 nutarime Nr. 287 (LCVA F. R-754, Ap. 2, B. 240). Lietuvos TSR Ministrų taryba 1955 m . spalio 15 d. nutarimu Nr. 485 “Dėl priemonių muziejų darbui Lietuvos TSR pagerinti” (LVCA F. R-754, B. 1047) pažymėjo, kad Kultūros ministerija ir Mokslų akademija reikiamai nesutvarkė pavaldžių muziejų darbo, neteikia jiems reikalingos paramos ir reikiamai nekontroliuoja jų veiklos. Vienu iš šio nutarimo punktu (p.3) įpareigojo Mokslų akademiją iki 1955 m . lapkričio 1 d. perduoti Kultūros ministerijai A.Puškino memorialinį muziejų, o Vilniaus miesto vykdomajam komitetui parką, priklausantį muziejui. Tyrinėjant šio Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo parengiamuosius dokumentus yra nustatyta, kad Lietuvos TSR Kultūros ministerija 1955 m . spalio 8 d. raštu Nr. 12-d-1603 Lietuvos TSR Ministrų tarybai (LVCA F. R-754, B.1047, L.91) pažymėjo, kad nepritaria nuostatai perimti savo žinion A.Puškino memorialinį muziejų. Ministerijos teigimu A.Puškino memorialiniam (taip pat J.Maironio literatūriniam) muziejams geriausiai gali vadovauti Lietuvos TSR Mokslų akademijos lietuvių kalbos ir literatūros institutas, kuriame yra sukaupta visos respublikos literatūrinė-memorialinė medžiaga ir yra pakankamai šios srities specialistų. Lietuvos TSR Mokslų akademijos 1955 m . spalio 13 d. raštu Nr. 3092-83-1 Lietuvos TSR Ministrų tarybai (LVCA F. R-754, B. 1047, L .93-97) išdėstyta nuomonė buvo kardinaliai priešinga: A.Puškino memorialinio muziejaus atžvilgiu akademija teigė, kad muziejus pagal savo profilį ir etatus nedirba ir negali vykdyti mokslinio darbo, todėl visiškai netikslinga jį laikyti Lietuvos TSR Mokslų akademijos sistemoje. Jo buvimas Akademijos žinioje atitraukia vadovaujantį ir mokslinį personalą nuo tiesioginio mokslinio tyriamojo darbo bei apkrauna jį organizaciniu – muziejiniu darbu, kuriam vadovauti ir vykdyti Mokslų akademija neturi jokio organo. Taip nuo 1955 m . lapkričio mėnesio A.Puškino memorialinis muziejus pateko į Lietuvos TSR Kultūros ministerijos sistemą: vykdant minėtą 1955 m . spalio 15 d. Ministrų tarybos nutarimą Nr. 485 Lietuvos TSR Mokslų akademijos prezidento 1955 m . spalio mėn. 28 d. įsakymu Nr. 73Bh ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktoriaus 1955 m . spalio mėn. 31 d. įsakymu Nr. 84 paskirta komisija perdavė Lietuvos TSR Kultūros ministro 1955 m . lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 473 sudarytai komisijai (LLMA F.342, Ap.1, B.225, L.123, 124) A.S.Puškino vardo muziejų pagal 1955 m . lapkričio 1 d. stovį. Muziejaus kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybes ir etatus savo atsakomybėn priėmė muziejaus direktorius A.Pereguda 1955 m . lapkričio 29 d. aktu (LPM Ap.3, B.3). Kartu su perduotu Kultūros ministerijai muziejaus turtu ir vertybėmis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas padovanojo muziejui instituto mokslinės bibliotekos fonduose buvusius leidinius, tarp kurių nemažai A.Puškino kūrinių, išleistų nuo 1820 m . (LPM Ap.3, B.3) III. 1955-1984 METAI. MUZIEJUS LIETUVOS TSR KULTŪROS MINISTERIJOS SISTEMOS ĮSTAIGA Lietuvos TSR Kultūros ministerijos sistemoje muziejus išbuvo nuo 1955 iki 1984 metų, kada prasidėjo muziejaus kapitalinis remontas. Šiuo laikotarpiu buvo pakeistas A.Puškino muziejaus profilis ir pavadinimas: iš A.Puškino memorialinio muziejaus jis buvo reorganizuotas į Literatūrinį A.Puškino muziejų. Tai matosi palyginus muziejaus pavadinimus Lietuvos TSR Kultūros ministro 1955 11 15 įsakyme Nr. 475 (LLMA F. 342, Ap. 1, B. 225, L . 123) ir Lietuvos TSR 1961 m . muziejų sąraše (LLMA F. 342, Ap.1, B. 1040). Lietuvos TSR Ministrų tarybos prezidiumo komisijos einamiesiems reikalams 1984 08 02 protokolu Nr. 14 (VIII) “Dėl A.Puškino literatūrinio muziejaus remonto”, remonto laikotarpiui perdavė muziejų Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Kultūros valdybai, o atlikus kapitalinį remontą ir įrengus ekspoziciją – įpareigojo Vykdomajį komitetą perduoti muziejų atgal - Lietuvos TSR Kultūros ministerijos žinion. Taip trumpam, 2 metų kapitalinio remonto laikotarpiui, muziejus pateko į Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sistemą. IV. 1984–1986 METAI. KAPITALINIS REMONTAS. MUZIEJUS VILNIAUS MIESTO VYKDOMO KOMITETO KULTŪROS VALDYBOS SISTEMOS ĮSTAIGA 1984 – 1986 metais vyko muziejaus kapitalinis remontas. Buvo suremontuotas muziejaus pastatas, interjeras, sutvarkytos prieigos, pastatytas priestatas administraciniams poreikiams, įrengta nauja ekspozicija. 1986 m . birželio 6 d. įvyko muziejaus iškilmingas atidarymas po remonto. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1986 11 12 potvarkiu Nr. 670p “Dėl A.Puškino muziejaus perdavimo Lietuvos TSR Kultūros ministerijai” (LPM Ap.1, B. 163) muziejus nuo 1986 m . gruodžio 16 d. turėjo būti perduotas atgal į Kultūros ministerijos sistemą (LPM Ap. 1, B. 161). Tačiau viskas įvyko truputį kitaip. Literatūrinis A.Puškino muziejus jau nebebuvo savarankiškas muziejus. V. 1986–1990 METAI. LITERATŪRINIS A.PUŠKINO MUZIEJUS VILNIAUS MEMORIALINIO RAŠYTOJŲ MUZIEJAUS PADALINYS - SKYRIUS Lietuvos TSR Ministrų taryba 1986 m gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 407 "Dėl A.Puškino literatūrinio muziejaus (LVCA F. R-754, Ap.2, B. 5861) nutarė priskirti A.Puškino muziejų Vilniaus rašytojų memorialiniam muziejui ir išbraukti jį iš Lietuvos TSR valstybinių muziejų sąrašo. Šio Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimo projekto iniciatorė buvo Kultūros ministerija, savo argumentus pagrįsdama tuo, kad "A.Puškino muziejus yra nedidelis ir jame dirba tik direktorius, vyr. fondų saugotojas, ekskursijų vadovas bei 8 aptarnaujančio personalo darbuotojai, jį laikyti savarankiška respublikos pavaldumo įstaiga netikslinga. Tikslingiausia būtų padaryti jį Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus skyriumi" (LVCA F. R-754, Ap.2, B. 5861, L . 112). Lietuvos TSR Kultūros ministro 1986 12 15 įsakymu Nr. 1132 “Dėl A.Puškino literatūrinio muziejaus perorganizavimo” (LPM Ap.1, B. 161) Literatūrinis A.Puškino muziejus buvo reorganizuotas į Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus skyrių, paliekant jo pavadinimą. Šiuo įsakymu muziejus neteko savarankiško valstybinio muziejaus statuso. Nuo 1986 m . gruodžio 15 d. iki 1990 m . gegužės 30 d., kada buvo likviduotas Vilniaus rašytojų memorialinis muziejus, Literatūrinis A.Puškino muziejus buvo Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus padalinys – skyrius. VI. NUO 1990 METŲ – LITERATŪRINIS A.PUŠKINO MUZIEJUS SAVARANKIŠKA VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SISTEMOS ĮSTAIGA Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1990 05 30 potvarkiu Nr. 214p “Dėl savarankiško Literatūrinio A.Puškino muziejaus įsteigimo” (LPM Ap.1, B.2) buvo panaikintas Vilniaus rašytojų memorialinio muziejaus filialas – A.Puškino muziejus ir nuo 1990 m . birželio 1 d. įsteigtas savarankiškas Vilniaus miesto savivaldybės Literatūrinis A.Puškino muziejus, kurį Vilniaus miesto savivaldybė globoja ligi šiol. 1992 m . muziejaus ansamblį papildė iš Sereikiškių parko perkeltas paminklas A.Puškinui. 1996 m . Vilniaus miesto savivaldybė Šv. Varvaros koplyčią, pagal panaudos sutartį, perdavė Stačiatikių vyskupijai. Sutartis šalių susitarimu buvo nutraukta 2002 m . 1999 metais, minint poeto A.Puškino 200-ąsias gimimo metines, buvo atliktas dalinis muziejaus pastato ir interjero remontas: pastatas ir stogas naujai išdažyti, įrengta moderni saugos signalizacija bei pastato apšildymo sistema, paklotas parketas muziejaus salėse, atnaujinta ekspozicija, ekspozicijos salės radiofikuotos. Stačiatikių vyskupijos pastangomis buvo atliktas ir Šv. Varvaros koplyčios fasado remontas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 04 nutarimu Nr. 323 “Dėl laikinosios biudžetinių įstaigų registravimo tvarkos patvirtinimo” Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 02 22 sprendimu Nr. 31 “Dėl Literatūrinio A.Puškino muziejaus nuostatų tvirtinimo” patvirtino naujus muziejaus nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 05 30 sprendimu Nr. 331 “Dėl Literatūrinio A.Puškino muziejaus veiklos tęsimo” nusprendė pripažinti Literatūrinio A.Puškino muziejaus steigimo datą 1950 m . Muziejus Markučiuose taip ir netapo Maskvos valstybinio A.Puškino muziejaus filialu, kaip buvo numatyta jo steigimosi pradžioje - 1940-aisiais. Per ilgą, daugiau nei 60-ies metų savo gyvavimo istoriją, muziejus įrodė savo reikšmingumą Lietuvos kultūrai, o vykdydamas įdomią ir turiningą veiklą tapo populiaru ir mėgiamu lankytojų. Šiuo metu Literatūrinis A.Puškino muziejus - sėkmingai dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės kultūros įstaiga: savarankiškas, vietinės reikšmės valstybinis muziejus - įdomus Vilniaus kultūrinio paveldo ansamblis, kurį sudaro 1868 m . pastatytas Markučių dvaro centrinis gyvenamasis namas (dabar Literatūrinio A.Puškino muziejus), šeimyninės Puškinų šeimos kapinaitės, 1906 m . pastatyta Šv. Varvaros koplyčia, skulptoriaus B.Vyšniausko ir architekto V.Nasvyčio 1955 sukurtas ( 1992 m . perkeltas iš Sereikiškių parko) paminklas A.Puškinui. Ansamblis įsikūręs buvusiame dvaro parke, kurį puošia du išlikę tvenkiniai. |
