Pertas Repšys. Ekslibris
(iš Venclovų namų-muziejaus rinkinio)
Naujosios Anglijos uoste
Ne jūra, o tvankios miglos, betono luitai,
gelžgaliai, tarp kurių patamsėjęs karminas
retkarčiais trykšta į orą. Pūvančių dumblių
užgožtas, kyšo bangolaužis – prieglobstis kirui.
Stebėtojas smėlio ir sąsiaurio sandūroj laukia,
kol raudonis užges šiapus stiebų suirutės
ir bus jau laikas namo. Bet kame gi jo namas?
Čia ar kitam vandenyno krante? Kalnuos, kur lavinos
nuogai nusvidino šlaitą? Po užmiesčio kėniais,
kur boluoja įgriuvę rūsiai? Nejaunėjančiam kūne,
kuris atsisako paklusti? Galbūt abejonėj,
kad gyvenai? Tikrume, kad išnyksi? Rūdžių apnuodytoj terpėj
ar žvilgsny, kuris net joje
pagauna simetriją, sandorą, saiką?
Iš knygos Tomas Venclova .
Rinktinė,
Vilnius: baltos lankos, 2001, p. 187.