Į portalo titulinį
LT
     
 
 
     
   
gim. 1937 m rugsėjo 11 d.
   
   
Tomo Venclovos kūryba
   
   
   
   
   
   
   
BIBLIOGRAFIJA
   
   
   
   
 
 

 

TOMAS VENCLOVA
EILĖRAŠČIAI

 

Iš knygos
Tomas Venclova . Rinktinė,
Vilnius: baltos lankos, 2001:
Hidalgo

[Įpusėja para,]
Pašnekesys žiemą
[Sutema pasitiko šalčiu:]
[Sustok, sustok.]
Padėkos diena
Ruduo Kopenhagoje
Reginys iš alėjos
Desantininkas
In memoriam Henkus Hapenčkus
Naujosios Anglijos uoste
Užupis


Iš knygos:
Tomas Venclova .
Sankirta. Eilėraščiai.
Vilnius: LRS leidykla, 2005:
Emigrantė
Sankirta


Iš žurnalo
Kultūros barai, 2007, 7-8:
Priešistorė

 


Pertas Repšys. Ekslibris (iš Venclovų namų-muziejaus rinkinio)


Padėkos diena

Bala pašlaitėj tvoskia metalu.
Arklys rupšnoja dygiaodę veją.
Aštuonios moters triūsia prie stalų
Rudens ir lygumos centre. Ohio
Savaitgalį prisodrina rasa.          
Lomoj rūdija klevas (ar vagonas,
Neatskiriu). Tankėjanti šviesa,
Wisconsinas, Dakotos, Oregonas


Ir Orionas. Viešpaties griūtis         
Virš prarastos erdvės. Kol nykų plotą
Vienodais dūžiais trupina širdis,
Tebus už naują žemę padėkota.         
Ji man neperregima, bet gyva.          
Aš jai neperregimas, bet sakyčiau,   
Jog Odisėją persenęs šuva         
Veikiau pažins ne tėviškėj, o šičia.


Dėkoju už atsakymus, kurių
Bemiegis protas vytis nebespėja,
Už tai, kad naują vandenį geriu,
Už būsimas žoles. Už kantrų vėją
Virš jų. Už kapą svetimoj šaly.
Už svetimo akmens nebaisų svorj,
Už nebūtį. Už tai, kad Tu gali       
Iš jos atkurti būtį. Jeigu nori.


Uz juodą sferų muziką. Už tai,   
Kad ši diena ją visą sutalpino.
Įpratę būti prieblandoj, daiktai
Atsikartoja šiapus vandenyno.  
Trys laikrodžiai sustoja į kertes.
Tinklainė, nebijodama suklysti,
Atranda spyną, staltiesę, žvaigždes
Ten pat, kur jas atrasdavo vaikystėj.



Iš knygos
Tomas Venclova . Rinktinė,
Vilnius: baltos lankos, 2001, p.88-89.